Sveikos mitybos piramidėje - daržovės ir vaisiai yra antroje vietoje po grūdinių produktų. Tačiau pasidomėjus apie daržovių užterštumą trąšomis, t.y. nitratais ir nitritais, paaiškėjo, kad jų kiekiai Lietuvoje nėra reglamentuoti įstatymais. Normos nustatytos tik salotoms ir špinatams.
Apie nitratų kenksmingumą nėra plačiai kalbama. Apie šiuos cheminius junginius dažniausiai išgirstama, kai kas nors apsinuodija gerdamas iš šulinio vandenį ir pan. Jeigu galima apsinuodyti geriant nitratais užterštą vandenį, tai kodėl negalima apsinuodyti ir valgant jais užterštas daržoves?
Buvusioje Sovietų Sąjungoje nitratai daržovėse turėjo nustatytas tikslias leistinas maksimalias normas. Tad kodėl to nėra dabar?
Alina organizmą
Pagal dabar galiojančias normas, Lietuvoje ir ES leistina nitratų dozė yra 5 mg vienam kūno kilogramui. Taigi 60 kg sveriantis žmogus per parą gali suvartoti iki 300 mg nitratų. Gavęs daugiau, organizmas jų neutralizuoti nebepajėgia. Kadangi nitratai, virtę į nitritus, pasižymi dideliu toksiškumu, prasideda lėtas organizmo alinimas.
Taigi jeigu daržovėse yra 2500 mg/kg nitratų, išeitų, kad žmogus per dieną negali jų suvalgyti daugiau nei 120 gramų. Ar tai realu vegetarui?!
Lietuvoje nitratai daržovėse netiriami, nes manoma, kad žmogus negauna jų tiek, kad pakenktų sveikatai. Pesticidai ir sunkieji metalai tiriami tik importuojamų daržovių muitinėje. Nacionalinė maisto veterinarijos tarnyba išduoda leidimą realizuoti produkciją importuotojui. Su šiuo atitikties sertifikatu importavusi produktus firma kreipiasi į vietines maisto veterinarijos tarnybas, kad gautų leidimus prekiauti mažmenomis. Taip galiausiai daržovės atsiduria ant prekystalių. Kokie nors papildomi tyrimai atliekami tik retais atvejais pasirinktinai arba gavus užsakymus. Na, o vietinių augintojų daržovės ir vaisiai netikrinami beveik visai, nebent ūkininkas deklaruotų, kad naudojo pesticidus ar kitas chemines priemones, pagal kuriuos ir nustatoma, ar neviršyta leistina cheminių medžiagų norma. Nemanau, kad tokių atsiranda daug.
Taip pat kol kas negirdėti, kad daržovės ir vaisiai būtų sukėlę pastebimų negalavimų ar net mirčių. Tačiau noriu priminti, kad nitratai gali veikti iš lėto, t.y. silpninti organizmą, skatinti onkologines ir kitas ligas, o pesticidai - net kauptis organizme.
Metus trukęs tyrimas
Taigi kiek nitratų turi pirktinės ir kiek - savo daržo daržovės? Kokios, kaip, kodėl ir kada jos sukaupia daugiausiai šių medžiagų? Mano tyrimas truko kone metus (2002 02 - 2002 11).
Daržoves auginau tręšdamas mineralinėmis, organinėmis trąšomis bei netręštas visiškai, pavėsyje ir saulėje.
Išsiaiškinau, kad kiekviena daržovių grupė turi savo nitratų kaupimo ypatumus. Pateiksiu tik pačius svarbiausius pastebėjimus apie daržoves, parduodamas parduotuvėse.
Ar neviršytos galimos nitratų normos, lyginau su buvusiomis paskutinėmis SSSR 1989 m. Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytomis maksimaliomis leistinomis nitratų normomis.
Kuo didesnis agurkas - tuo daugiau nitratų
Vaisinės daržovės - agurkai, pomidorai, cukinijos, paprikos, baklažanai, moliūgai, arbūzai, melionai - nitratų sukaupia įvairiai: tręštos tik organinėmis trąšomis - nedaug, mineralinėmis trąšomis - itin daug. Pirktuose agurkuose nitratų buvo tiek, kiek mano augintuose tręšiant mineralais. Ilguosiuose agurkuose nitratų daug daugiau nei paprastuose. Nustačiau, kad kuo agurkas stambesnis, tuo nitratų jame daugiau. O pati didžiausia nitratų koncentracija - žievėje ir galuose. Jei mažas agurkas susisukęs ir prastos prekinės išvaizdos, galima tikėtis rasti jame daugiau nitratų. Daugiau nitratų sukaupia ir šaltuoju metų laiku auginti agurkai. Palyginti su buvusiomis SSSR normomis, tokie agurkai jau netinkami vartoti.
"Pirmauja" ispaniški pomidorai
Pomidorai nelabai kaupia nitratus. Importiniai labiau užteršti nei auginti Lietuvoje. Daugiausiai nitratų turi ispaniški pomidorai, iki 80 mg/kg. Taip pat patariu pirkti mažesnius, raudonus, o ne geltonus pomidorus, vidurinę pomidoro dalį (ypač prie pagrindo) išpjauti, kadangi čia susikaupia kenksmingos medžiagos. Jei pomidoras sirpintas nuskynus, jame visada bus daugiau nitratų nei išsirpusiame ant krūmo. Tirtuose pomidoruose normos neviršytos. Baklažanų taip pat (daugiausiai nitratų žievėje ir priekotyje).
Paprikos tręšiamos be saiko
Pirktos paprikos sukaupia vidutiniškai nuo 50 mg/kg (raudonos, pirktos rugsėjį), iki 1000mg/kg (žalios, pirktos anksti pavasarį - kovą). Padariau išvadą, kad auginantys šias daržoves Vakarų ūkininkai (tirtosios paprikos buvo iš Prancūzijos, Belgijos, Vengrijos, Ispanijos bei Lenkijos) trąšas ant paprikų beria be saiko. Didesnėje paprikoje nitratų gali būti daugiau nei mažesnėje. Taip pat prisirpusioje paprikoje nitratų mažiau nei žalioje. Na, o pati didžiausia koncentracija yra paprikos sėklinėje ir priekotyje. Dauguma paprikų, ypač tirtų pavasarį ir žiemą, vartoti nelabai ir tinkamos, nes buvusiais normas viršijo net du kartus.
Cukinijos normas viršija
Cukinijos nitratų sukaupia nuo 100 mg/kg iki 2500 mg/kg. Parduotuvėse esančios cukinijos (tirtos importuotos iš Prancūzijos, Nyderlandų, Ispanijos) sukaupusios iki 2500 mg/kg nitratų. Vėlgi - normos viršytos. Tad vartoti geriau kiek didesnius vaisius, nes juose nitratų tikrai mažiau. Galus ir žievę derėtų nulupti (daug kas marinuoja mažas cukinijas neluptas). Šiaip šios daržovės nėra itin vertingos, taip pat linkusios labiausiai iš vaisinių daržovių kaupti nitratus, bet rinktis turite patys.
Lietuviškos užterštos mažiau
Arbūzų, melionų ir moliūgų minkštime nitratų beveik nėra (tik neprisirpusiame melione iki 50 mg/kg nitratų). Žievėje, kaip ir kitose vaisinėse daržovėse, nitratų daugiausiai.
Tyrimas parodė, kad importinės vaisinės daržovės labiau užterštos nitratais nei lietuviškos. Taip pat ir šakniavaisinės, lapinės ir kitos daržovės. Tad perkantiems daržoves patariu geriau rinktis Lietuvoje augintas. O žiemą riboti "nupoliruotų" pomidorų ar paprikų vartojimą. Šiuo laikotarpiu geriau rinktis lietuviškus šakniavaisius.
Dauguma morkų bei ridikėlių nevartotini
Šakniavaisinės daržovės - raudonieji burokėliai, morkos, salierai, petražolės, ridikėliai ir kt. - nitratų sukaupia priklausomai nuo naudojamų azotinių trąšų kiekio: kuo daugiau trąšų, tuo daugiau nitratų. Kuo daugiau saulės vegetacijos metu daržovė gavo, tuo joje mažiau nitratų. Daug jų sukaupia ir vegetacijos metu augalui trūkstant drėgmės. Nitratai taip pat daugiausiai kaupiasi vidurinėje šakniavaisių dalyje, pvz. morkos šerdyje. Kuo didesnis šakniavaisis, tuo jame daugiau nitratų. Šis dėsnis negalioja tik morkoms ir ridikėliams. Kartais didesnėje morkoje nitratų daug mažiau nei mažoje. Tai priklauso nuo morkos augimo sąlygų, naudotų trąšų kiekio ir subrendimo. Na, o ridikėliai visai "neklauso" dėsnių. Mažiausiai nitratų sukaupia visai subrendę ridikėliai, t.y. nei maži, nei dideli. Importuoti nitratų sukaupia daugiau (iki 4000 mg/kg) nei analogiški auginti Lietuvoje (1000 mg/kg). Tyriau olandiškus ir prancūziškus ridikėlius ir galiu teigti, kad buvusios normos viršytos kelis kartus. Taip pat patarčiau pirkti apvaliuosius ridikėlius, kadangi juose nitratų mažiau nei pailguose.
Burokėliai, salierai, griežčiai nitratų sukaupę nuo 250 mg/kg iki 1000 mg/kg. Tai gana dideli kiekiai, palyginti su vaisinėmis daržovėmis. Pirktiniuose salieruose nitratų rasta iki 1500 gm/kg. Visi tirti šakniavaisiai - lietuviški, tik salierai lenkiški ir lietuviški. Šių daržovių nitratų normos viršytos nebuvo, na, o morkų net kelis kartus, nei buvo leidžiama. Taigi dauguma morkų ir ridikėlių taip pat nebūtų patekę į prekyvietes.
Lietuviškose morkose nitratų mažiau (iki 1000 mg/kg žiemą), nei lenkiškose (iki 3000 mg/kg). Žiemą morkose nitratų daugiau nei vasarą (vasarą lietuviškose - iki 250 mg/kg). O tręštose organinėmis trąšomis - tik 100 - 250 mg/kg nitratų. Tad galima tik spėti, kodėl tiek daug nitratų lenkiškose morkose.
Labiausiai užteršti Pekino kopūstai
Mažesnės kopūstinių daržovių (baltagūžių, raudongūžių, garbanotųjų, Briuselio, žiedinių, ropinių (kaliaropės), kinų ir Pekino kopūstų bei brokolių) gūžės nitratų sukaupia mažiau nei didesnės.
Didžiausia nitratų koncentracija vidurinėje gūžinių kopūstų dalyje - šerdyje, brokolių ir kalafiorų - koteliuose, o Pekino kopūstuose - apatinėse lapų dalyse, ypač gyslose. Pavasarinėse ir ankstyvosiose kopūstinėse daržovėse nitratų daugiau nei vasarą pirktose ar vėlyvuosiuose. Lietuviški kopūstai nitratų turi mažiau nei importiniai: vengriški, lenkiški ar iš kitų šalių.
Labiausiai nitratais užteršti Pekino kopūstai ir normos viršytos daugiausiai - du kartus. Kalafiorai, brokoliai, gūžiniai kopūstai - tiek lietuviški, tiek importiniai - leistinų normų neviršijo. To nepasakyčiau apie kaliaropes, nes jose nitratų aptikau triskart daugiau nei reikėtų. Kuo didesnė kaliaropė, tuo joje nitratų daugiau, nors jų kiekis labiau priklauso nuo daržovės augimo sąlygų. Taigi, manau, geriausiai pirkti mažesnes lietuviškas daržoves arba užsiauginti savame darže, jei tik yra tam sąlygų.
Porai kaupia nitratus
Iš svogūninių daržovių tirti svogūnai, jų laiškai, česnakai, porai. Didesniuose svogūnuose nitratų daugiau nei mažesniuose. Tas pats ir su porais. Mažuose poruose nitratų aptikau iki 50 mg/kg, o dideliuose - iki 1500 mg/kg vasarą. Žiemą auginti porai nitratų turi sukaupę dvigubai daugiau. Porai iš svogūninių daržovių labiausiai kaupia nitratus. Daug nitratų ir svogūnų laiškuose. Kuo senesni - tuo daugiau. Poro lapuose nitratų mažiau nei ropelėje. Importuotose svogūninėse daržovėse nitratų daugiau nei lietuviškuose, o ypač poruose.
Importinės salotos viršija normas
Lapinės daržovės (salotos, krapai, špinatai ir rūgštynės) linkusios nitratus kaupti labiau nei gūžinės. Gūžinių salotų vidurinėje dalyje - gūžėje, nitratų mažiau nei lapuose. O apatinėje lapinių salotų dalyje nitratų trigubai daugiau nei lapų viršutinėje dalyje. Importuotos prancūziškos, olandiškos ar vengriškos salotos sukaupusios daugiau, nei leidžia buvusios normos. Lietuviškose - nitratų kiek mažiau. Senesnėse lapinėse salotose nitratų mažiau nei jaunose. Pirktų špinatų ar rūgštynių tirti neteko, tačiau ištyręs augintas savame darže, galiu teigti, kad jos nitratus linkusios kaupti net netręštos mineralinėmis trąšomis, ir normas gali viršyti gana lengvai.
Mažos bulvės - sveikesnės
Bulvės, antroji mūsų duona, tręštos mineralinėmis trąšomis, nitratų vėlgi sukaupia daugiau, nei tręštos organinėmis trąšomis. Mažos bulvės nitratų sukaupia mažiau nei didelės ir vitamino C turi daugiau. Tirtose lenkiškose ir vengriškose bulvėse nitratų daugiau nei lietuviškose. Normos neviršytos.
Neminėjau savo išvadose vaisių, kadangi ištyręs sužinojau, kad nitratai vaisiuose nesikaupia visai. Dėl kitų cheminių medžiagų nesu tikras. Nitratų visai nekaupia ir ankštinės daržovės.
Apibendrindamas galiu teigti, jog lietuviškos daržovės yra sveikesnės. Taip pat mažiau nitratų sukaupia mažesnės daržovės. Tinkamas daržovių paruošimas gali sumažinti nitratų kiekį. O geriausia daržoves augintis patiems: ir pigiau, ir sveikiau.
Oficialus atsakymas
Ekologinis klubas "Žvejonė" Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui Virginijui Gailiui nusiuntė oficialų paklausimą apie nitratų tyrimą daržovėse bei vaisiuose. Ponas V. Gailius atsiuntė atsakymą, jog didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos maisto produktuose, nustatytos pagal Europos Sąjungos Komisijos rekomendacijas, "reglamentuoja nitratų kiekius tik šviežiose, šaldytuose ir konservuotose špinatuose bei šviežiose salotose". Į klausimus, kokia yra leistina žmogui suvartoti nitratų norma per parą bei kaip patikrinama, ar daržovės ir vaisiai yra ekologiškai švarūs, buvo atsakyta, jog "nitratų kiekius, leistinus žmogui, reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos norminiai dokumentai" ir "tikrinama akredituotose laboratorijose".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą