Dažna mirčių priežastis - traumos.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per metus Europos regione įvyksta apie 80 milijonų nelaimingų atsitikimų, kai reikalingas medicininis gydymas. Nelaimingus atsitikimus, apsinuodijimus ir traumas pagrįstai galima pavadinti mūsų šalies nacionaline nelaime - mirtingumas nuo jų, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra labai didelis ir toliau sparčiai auga. Lietuvoje nuo sužalojimų ir apsinuodijimų kasmet miršta apie 5000 žmonių.
Nelaimingų atsitikimų įvyksta visur - darbe, namuose, mokykloje, dirbant ar poilsiaujant. Klaipėdos Visuomenės sveikatos centro (VSC) Informacijos analizės specialistės Ingos Ambrazevičienės teiravomės, kokia situacija yra mūsų mieste, kas daroma, kad nelaimingų atsitikimų būtų mažiau.

Vadovaujasi saugios bendruomenės idėja

Pasak I. Ambrazevičienės, tai aktuali ir, deja, dar neišspręsta problema, į kurią dėmesį atkreipė ir Vyriausybė - 2000 - ųjų pavasarį buvo patvirtinta "Valstybinė traumatizmo profilaktikos 2000 - 2010 metų programa", kuria numatyta iki 30 proc. sumažinti traumatizmo atvejų, invalidumo ir mirtingumo dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių.
"Uostamiestyje traumatizmo prevencijos srityje šiuo metu dirba daug institucijų - Savivaldybė, Kelių policija, VSC, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, akademinės institucijos ir kitos. Nuo pernai metų veikiama pagal Savivaldybėje parengtą "Saugios bendruomenės programą Klaipėdos miestui 2002 - 2012 metams", skirtą išorinių mirties priežasčių - sužalojimų ir apsinuodijimų prevencijai", - sakė VSC darbuotoja. Ji pasidžiaugė, jog neseniai programą teigiamai įvertino Nacionalinės sveikatos taryba ir įvardino ją kaip geros patirties pavyzdį.
Minėtą programą kūrė darbo grupė iš įvairių institucijų atstovų - miesto Savivaldybės, Klaipėdos kolegijos, Klaipėdos VSC, Klaipėdos vaikų ligoninės ir nevyriausybinių organizacijų. Buvo konsultuotasi su specialistais iš Švedijos, Austrijos bei kitų užsienio šalių. Pasak I. Ambrazevičienės, programa paremta saugios bendruomenės idėja. "Šiuo metu sužalojimų skaičių padeda sumažinti įvairiose pasaulio šalyse vykdoma Saugių bendruomenių programa, sukurta Švedijoje. Čia buvo sukurta pirmoji Saugios bendruomenės programa (1975 metais), o jos idėja išplito po pasaulį. Ja susidomėta ir mūsų šalyje. Pirmą kartą Lietuvoje saugios bendruomenės koncepcija buvo pristatyta būtent Klaipėdoje, 2000 - ųjų metų rudenį vykusiame tarptautiniame seminare, kurį organizavo Klaipėdos kolegija ir Karolinskos universitetas Švedijoje", - teigė VSC darbuotoja.
Vėliau Klaipėdoje vykusioje respublikinėje konferencijoje "Saugių bendruomenių kūrimas" į sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų situaciją Klaipėdos bendruomenėje atkreiptas politikų dėmesys, pabrėžtas prevencijos būtinumas. Nuspręsta skleisti saugių bendruomenių kūrimo koncepciją, bendradarbiauti su PSO Bendradarbiavimo centru (WHO Collaborating Centre on Community Safety Promotion) Karolinskos universitete Stokholme. Saugių bendruomenių idėja susidomėjo ir kitų miestų - Tauragės, Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Kauno, Vilniaus, Marijampolės sveikatos specialistai bei savivaldybių atstovai.

Programa ilgalaikė

Pasak I. Ambrazevičienės "Saugios bendruomenės programa Klaipėdos miestui 2002 - 2010 metams" - tai visapusiška, ilgalaikė programa, parengta remiantis PSO nustatytais Saugios bendruomenės kriterijais. Darbo grupė, kuri rūpinasi sužalojimų prevencija, suformuota iš įvairių sektorių atstovų, į prevencijos veiklą įtraukiama vietinė bendruomenė. Programa apima visas amžiaus grupes, sritis, situacijas, išskiriant didesnės rizikos grupes (vaikus, pagyvenusius žmones) bei aplinką.
Šia programa siekiama sumažinti sužalojimų skaičių, mirtingumą nuo jų bei invalidumą. Ją sudaro 7 projektai: "Sužalojimų registracijos sistema", "Namai, namučiai", "Vaikai gatvėse", "Senjorai", "Man ne vis tiek", "Tu taip pat gali gelbėti žmones", "Ar žinai?".
"Nors programa startavo tik penai vasarą, atlikti darbai rodo, kad ji tikrai reikalinga", - sakė I. Ambrazevičienė.
Pagal projektą "Sužalojimų registracijos sistema" Klaipėdos vaikų ligoninėje kaip bandomasis (pilotinis) projektas buvo pradėta vykdyti nauja sužalojimų registracijos sistema, kuri bus diegiama ir kitose miesto ligoninėse. Remiantis tarptautine patirtimi buvo sukurta sužalojimų registracijos anketa. Joje nurodoma nukentėjusiojo amžius, lytis, įvykio data, laikas, vieta. Anketoje daug dėmesio skirta sužalojimų priežasčiai nustatyti. Išskirtinis dėmesys skiriamas eismo traumoms.
Projektu "Namai, namučiai" siekiama gerinti vaiko saugą namuose, nes tyrimai rodo, jog patyrusių traumas vaikų namų aplinka buvo nesaugi, o daugiausia sužalojimų įvyksta palikus vaikus namuose be priežiūros. Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigose jau buvo surengti keli seminarai, kuriuose nuosekliai buvo aptarta saugių namų tema, kalbama apie psichologinę gerovę šeimoje, apie psichologinio smurto atpažinimą ir būdus, kaip jo išvengti, kt. Ikimokyklinėse įstaigose tėvams buvo skaitomos paskaitos apie dažniausiai pasitaikančius vaikų sužalojimus, jų priežastis, profilaktiką, saugos skatinimą, saugios aplinkos vaikams sukūrimą.
Projektas "Vaikai gatvėse" skirtas vaikų eismo nelaimių profilaktikai, saugios eismo aplinkos kūrimui. Klaipėdos Kelių policijos patalpose įrengta Saugaus eismo aikštelė, skirta saugaus eismo mokymui. "Ugdymo įstaigų darbuotojai galės atsivesti vaikus į į šią aikštelę ir kartu su policijos darbuotojais mokyti vaikus, kaip saugiai elgtis gatvėse ir keliuose. Aikštelė bus naudojama eismo nelaimių profilaktikai, prevencinių renginių pravedimui ir pan. Jos mūsų miestui labai reikėjo", - aikštelės svarbą prevenciniame darbe akcentavo I. Ambrazevičienė.
Projektas "Senjorai" skirtas pagyvenusių žmonių sužalojimų profilaktikai. Osteoporozės dienai paminėti vyko Pirminės sveikatos priežiūros centro organizuoti renginiai: buvo skaitomos paskaitos apie osteoporozę bei jos profilaktiką, pagyvenę žmonės buvo mokomi pusiausvyros lavinimo pratimų, buvo dalijama sveikatos ugdymo ir mokymo literatūra, fizinių pratimų atmintinės, lankstinukai, knygelės apie sveiką gyvenseną, osteoporozę" ir kt.
Projektas "Man ne vis tiek" orientuotas į savižudybių prevenciją, krizių įveikimą. "Didžiulį darbą šiame bare jau nuveikė Klaipėdoje 1988 metais buvo įsteigtas Paguodos telefonas, kuris 1997 metais buvo į Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociaciją (LTPPTA). Paguodos telefono specialistai iki šiol vykdo psichologinių krizių ir savižudybių prevenciją, teikdami profesionalias psichologines konsultacijas telefonu. Pagal Saugios bendruomenės programą jam skiriams nemažas finansavimas", - sakė I. Ambrazevičienė.
Projekto "Tu taip pat gali gelbėti žmones" tikslas - kuo daugiau žmonių apmokyti suteikti pirmą medicinos pagalbą nelaimės atveju. Klaipėdos miesto darželiuose ir darželiuose - mokyklose buvo vedamos pamokėlės apie pirmąją pagalbą. Vaikai buvo mokomi suteikti pirmąją pagalbą, supažindinti kaip iškviesti ugniagesius, greitąją pagalbą. "Didelio Klaipėdos gyventojų bei svečių susidomėjimo sulaukė pirmosios medicinos pagalbos mokymai Klaipėdos paplūdimiuose pernai vasarą. Buvo skaitomos paskaitos, poilsiautojai buvo mokomi, kaip atlikti pirmąją pagalbą susižeidus, kaip gaivinti žmones sutrikus širdies veiklai ir kvėpavimui, kaip elgtis įvykus šokui, ištikus saulės ar šiluminiam smūgiui, kaip padėti skendusiam žmogui", - pasakojo I. Ambrezevičienė.
Projektas "Ar žinai?" skirtas programos sklaidai, tarptautiniam bendradarbiavimui. Programai skleisti jau organizuoti keli seminarai visuomenei įvairiuose Lietuvos miestuose.
"Programos vykdymo metu suintensyvėjo bendradarbiavimas tarp atskirų institucijų, dirbančių sužalojimų prevencijos ir saugos skatinimo srityje. Auga ir visuomenės susirūpinimas šia problema. Tikimės, kad Klaipėdos Saugios bendruomenės programa įneš svarų indėlį traumatizmo profilaktikos srityje", - sakė VSC darbuotoja.