Atviras laiškas
Artimiausiu metu Lietuvos Respublikos Seimas žada svarstyti 2009 m. biudžetą. Vyriausybė pritarė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengtam kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Jame teigiama, kad sveikatos apsaugai skirtas biudžetas 2009 m. sieks 4,986 mlrd. litų, t. y. 13,67 proc. daugiau nei pernai.
Iš pirmo žvilgsnio šie skaičiai gali atrodyti dideli. Tačiau, lyginant juos su kitų šalių biudžetais ir jų skiriama dalimi nuo BVP, matyti, kad daugybę metų Lietuvos sveikatos apsaugos finansavimas nesikeičia. Pagal valstybės skiriamų lėšų nuo BVP dalį Lietuva yra paskutinėje vietoje tarp Europos Sąjungos valstybių ir viena paskutiniųjų Europoje. Šie rodikliai nesikeičia jau dešimt metų.
1998 m. Lietuva sveikatos apsaugos finansavimui skyrė 4,6 proc. nuo BVP, 2006 m. - 4,3 proc. 2009 m. sveikatos apsaugos biudžetas sudarys 4,3 proc. nuo numatomo BVP, tuo tarpu Europos Sąjungos valstybių vidurkis 2006 m. siekė 6,6 proc., o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkis - netgi 8,9 proc.
Siūlomame biudžeto projekte teigiama, kad nuo 1998 m. gydymo įstaigoms beveik nebuvo skiriama lėšų apmokėti už kurą, šildymą, elektros energiją. Vadinasi, visus dešimt metų ligoninės minėtas išlaidas kompensuodavo gydymo išlaidų sąskaita. Tokia ydinga tvarka galios iš esmės ir 2009 metais. Pateikti faktai ir statistika rodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir toliau neskiria reikiamo dėmesio pagrindiniam žmogaus turtui - sveikatai, tad eiliniams piliečiams ir toliau bus sunku gauti tarptautinius standartus atitinkančias gydymo paslaugas.
Pagal daugelį sveikatos rodiklių Lietuva yra paskutinėje arba vienoje paskutiniųjų vietų tarp Europos Sąjungos šalių. Pastaruosius trejus metus didėjo šalies gyventojų mirtingumas, beveik nesikeitė mirtingumo rodikliai nuo širdies kraujagyslių ligų, augo sergančiųjų onkologinėmis ir psichikos ligomis skaičius, o gyventojų amžiaus vidurkis yra daug mažesnis nei Vakarų Europos valstybėse. Taigi, taip paskirsčius biudžetą, vilčių, kad Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai gerės, yra nedaug.
"Pirmaujame" ne tik pagal vienam gyventojui stacionariojo gydymo įstaigose tenkančių lovų skaičių, bet ir pagal vieną svarbiausių rodiklių, atspindinčių valstybės dėmesį piliečių sveikatai, t. y. materialinį lovos aprūpinimą. 1 proc. BVP Lietuvoje skiriama finansuoti 140-iai lovų, tuo tarpu Latvijoje toks pat procentas tenka 120-iai, Estijoje - 105-ioms, o pagal Vakarų Europos šalių vidurkį - 50-iai lovų.
Viena šios ydingos praktikos priežasčių - menkai išvystytos dieninio stacionaro paslaugos. Nors 2009 m. biudžete numatyta tam tikra dieninio stacionaro plėtra, to akivaizdžiai nepakanka. Šie faktai liudija apie sveikatos apsaugos vadybos įgūdžių stoką, kai net menkos finansinės lėšos nėra panaudojamos efektyviai, iš esmės nesiimama jokių priemonių, kurios užtikrintų sveikatos apsaugos organizavimo pertvarką.
Gydytojų atlyginimo klausimas taip pat lieka neišspręstas. Lietuvos gydytojų sąjungos iškovoti susitarimai 2004-2008 m. kelti gydytojų atlyginimą prilygo bendram vidutiniam šalies uždarbio kilimui. Pažadai kitąmet kelti atlyginimus suma, kuri net neprilygs numatomam šalies dirbančiųjų vidutinio darbo užmokesčio augimui (9,8 proc.), geriausiu atveju tik sušvelnins dėl infliacijos patiriamus nuostolius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai būtina iš esmės keisti požiūrį į gydytojus ir jų darbą. Vienintelis būdas, kuriuo valstybė gali tinkamai įvertinti profesinį gydytojų triūsą, yra tinkamas atlygis, užtikrintos socialinės garantijos ir pensija. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių gydytojo atlyginimas yra 3-4 kartus didesnis nei vidutinis atlyginimas, gydytojams sudaromos itin palankios sąlygos socialinėms garantijoms ir pensijai gauti.
Raginame Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Seimą, Sveikatos apsaugos ministeriją žengti ryžtingus žingsnius ir imtis spręsti šias opias, jau kelis dešimtmečius egzistuojančias problemas. Tokio biudžeto siūlome netvirtinti. Manome, kad patvirtinęs PSDF pasiūlytą biudžetą Seimas ne tik sutiktų, kad Lietuvos piliečiams nebūtų prieinamos kokybiškos gydymo paslaugos, bet ir toliau leistų kerotis įsisenėjusioms sveikatos apsaugos sistemos piktžaizdėms.
Jungtinės Karalystės lietuvių gydytojų ir odontologų asociacija
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą