Apie dešimtą ir vienuoliktą procedūras vėlgi neturiu nieko nauja pranešti: tie patys pasiruošimo veiksmai, tos pačios spalvos nešvarumai. Ir tas pat palengvėjimas po jų bei puikus miegas. Tiesa, per 11-ąją procedūrą skyrėsi jau mažiau "brudų". Kai apie tai pranešiau eksperimento konsultantei Klaipėdos universiteto IV kurso studentei, būsimai reabitologei Marijai Bruner, ši patikino, kad taip ir turi būti.
"Organizmas kiek apsivalė, užtat toksinų mažiau ir išsiskiria", - sakė ji.
Dar konsultantės pasiteiravau, ar po penkioliktos procedūros vanduo bus visiškai skaidrus? "Ne, nes vandenyje taip pat yra medžiagų, kurias jūs vadinate brudais. Bet vanduo tikrai bus praskaidrėjęs", - teigė ji.
Dar kartą pasižiūrėjau į instrukciją, kurią, įsivaizdavau, jau įsiminiau. Bet štai pastraipoje "Kaip nustatyti, kiek toksinų yra mūsų organizme?" aptikau mane sudominusius kelis teiginius: "Organizmo užterštumas pasireiškia, kai būna išsipūtęs pilvas, blogas kvapas iš burnos, odoje yra spuogų, pigmentinių dėmių, kankina nemiga ir chroniškas nuovargis, padidėjęs nervingumas, jautrumas. Kraujo toksinai neleidžia kraujui lengvai tekėti. Atsiradęs per didelis rūgštingumas yra ir reumatinių susirgimų priežastis."
Ne viskas, kas šioje instrukcijos ištraukoje surašyta, atsispindi mano organizme. Mane sudomino tik užuominos apie pigmentines dėmes ir reumatinius susirgimus. Prisiminiau, kad pernai maždaug tokiu pat metu mane kankino reumatiniai skausmai taip, kad turėjau ryti nuskausminančias tabletes. Šiemet, bent kol kas, jų nejaučiu. Puoliau apžiūrinėti pigmentinių dėmių - jos gerokai pašviesėjusios... Bet su mūsų organizmais įvairių stebuklų vyksta ir be mūsų valios bei aparatų. Gal čia tik toks sutapimas? Atlikdama likusias procedūras, stebėsiu, ar pigmentinės dėmės šviesės ir toliau.
Pradžia balandžio 21 d. "Vakarų eksprese"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą