Naujos technologijos
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) diegiamos naujovės sudomino ir kolegas iš Latvijos. Neseniai čia pasižiūrėti, kaip dirba uostamiesčio ligoninė, o ypač jos Radiologijos skyrius, atvyko didžiausių Latvijos ligoninių radiologijos skyrių vedėjai.
Labiausiai radiologus iš kaimyninės šalies domino KUL diegiama vaizdų archyvavimo bei perdavimo sistema (PACS) ir jos pritaikymas radiologijoje.
Vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistema (angl. picture archiving and communication systems) KUL diegiama jau nuo praeitų metų. Šios uostamiesčio ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjas Igoris Kniaževas įžvelgė daugybę diegiamos sistemos pranašumų ne tik gydytojų darbe, bet ir pacientų gyvenime.
Pacientų duomenų bei diagnostinių vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistema leidžia skaitmeniniais rentgeno, ultragarso, kompiuterinio tomografo ar magnetinio rezonanso aparatais gautus vaizdus ne tik matyti ir analizuoti pačiam gydytojui, bet ir nusiųsti juos kitam specialistui. Kolega, operatyviai gavęs vaizdus, juos gali tuoj pat peržvelgti bei išsakyti savo nuomonę, pakonsultuoti. Taip, pasak I. Kniaževo, sutaupomas ne tik brangus gydytojo, bet ir paciento laikas.
Informacija, kaupiama duomenų bazėse, gali būti peržiūrima daug greičiau, negu gydytoją pasiekia popierinė dokumentų ir vaizdų versija. Specialistui pakanka prisėsti prie kompiuterio ir reikiamą informaciją susirasti duomenų bazėje.
KUL diegiama ir elektroninė informacinė sistema - kompiuteriuose registruojami į ligoninę besikreipusių pacientų duomenys. Įdiegus vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistemą galima ne tik rasti informacijos apie pacientą, jo atvykimo laiką, ligos istoriją, bet ir vaizdinę medžiagą: rentgeno nuotraukas, ultragarso, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo vaizdus.
Pasak I. Kniaževo, naujai įsigyta kompiuterinė technika itin galinga. Vaizdo kokybė labai gera, mat specialių medicininių ekranų skiriamoji geba didžiulė - galima pastebėti net menkiausią taškelį. Taip pat gautą vaizdą specialiomis programomis galima įvairiai apdoroti. Vaizdą galima padidinti, sumažinti, apsukti ar apversti, paryškinti, o nespalvotą - net nuspalvinti. Tokiu būdu specialistui suteikiama galimybė daug tiksliau nustatyti diagnozę.
Tyrimų metu gautus vaizdus specialistas gali čia pat atsispausdinti pageidautino dydžio ar spalvos. Tam naudojami galingi modernūs spausdintuvai. Pacientų duomenys kartu su vaizdais net tik kaupiami kompiuterių archyvuose. Yra galimybė įrašyti nuotraukas ar vaizdus į kompaktinį diską. Tokiu būdu pacientas gali ne tik nusigabenti informaciją į kitas gydymo įstaigas, nesinešiodamas popieriaus krūvų, bet ir peržvelgti tyrimus net savo namuose.
Be to, pasak Radiologijos skyriaus vedėjo, įdiegus vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistemą sutaupoma ir vietos, mat nebebus reikalingos didžiulės kartotekos, kuriose laikomi pacientų tyrimų duomenys. Taip pat kompiuteriniuose archyvuose kaupiamus vaizdus galima saugoti neribotą laiką. Vietos duomenims, pasak I. Kniaževo, taip pat nepritrūks, mat įdiegtos sistemos talpa tikrai didelė.
Įdiegus naujas technologijas nemenka užduotis iškilo ir medikams - jie turėjo išmokti naujomis sistemomis naudotis. Tačiau dėl to sunkumų nekilo. Medikai ir ligoninės darbuotojai imlūs naujovėms, ypač tokioms, kurios palengvina jų darbą. Anot Igorio Kniaževo, ir jam pačiam kartais tenka atlikti ne tik mediko, bet ir programuotojo ar remontuotojo darbą, mat dažnai tenka ką nors netikėtai pataisyti.
Eglė RUŠKUTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą