Galimybė nemokamai pasitikrinti sveikatą - aukoti kraujo

Donorystė

Sveikatos apsaugos sistemoje galiojanti talonėlių sistema, kai pas norimą specialistą patenkama po savaitės, dviejų ar net mėnesio, žmogui nepalieka galimybių užbėgti ligai už akių. Džiugi žinia ta, kad vistik yra būdas be pinigų profilaktiškai pasitikrinti sveikatą - tai padaryti galite aukodami kraujo.

Be to, tokiu būdu prisidėsime ir prie neatlygintinos donorystės, kuri per laiką bus įvesta Lietuvoje, propagavimo. Ši naujovė tikrai įsigalios - mat to reikalauja Europos Sąjungos (ES) direktyvos.

Mokama mažiau

"Kol už kraują yra mokama žmonės nesusimąsto, jog donorystė yra puiki galimybė įvertinti bendrą sveikatos būklę, sykiu laiku išsitirti dėl pavojingų infekcijų, kad šios neprogresuotų", - pažymi Klaipėdos kraujo centro vyriausiasis gydytojas Bronius Pliuškys.

Nuolatiniams donorams vietoj 50-ies pradėjus mokėti 40 litų - uostamiesčio, sykiu ir kitiems šalyje esantiems kraujo centrams - dažnai trūksta vienos ar kitos kraujo grupių atsargų. Tai rodo, jog sumažėjusi kraujo kaina kiek išretino donorų, duodančių kraujo už pinigus, gretas.

Nepaisant, jog pritrūkus kraujo dažnai tenka kreiptis pagalbos į visuomenę, Klaipėdos kraujo centro vyr. gydytojas B. Pliuškys viliasi, kad donorų trūkumas - laikinas reiškinys. Pasak jo, duodančiųjų kraujo už pinigus mažėja, tačiau daugėja žmonių, jį aukojančių.

Situacija ligoninėse

"Kad neatlygintinos donorystės propagavimas duotų apčiuopiamų rezultatų, prieš kelerius metus pradėjome aktyviai dirbti su ligoninėmis, - padėtį komentavo B. Pliuškys. - To rezultatas - operuojamiems ligoniams vis dažniau kraujo aukoja ne tik šeimos nariai bei giminės, bet ir draugai, ir net apskritai svetimi žmonės.

Kraujo centras informavo, kad pernai ligonių giminių kraujo donacijai Klaipėdos ligoninė pas juos nukreipė - 404 aukojančiųjų kraujo, Klaipėdos apskrities ligoninė - 180 ir Jūrininkų ligoninė - 151. To paties centro duomenimis, 2004 m. Klaipėdos ligoninėje operuojamiems pacientams prireikė 4 570 kraujo donorų, Apskrities ligoninei - 1 576 ir Jūrininkų ligoninei - 3 687.

Stacionarios gydymo įstaigos, prastai dirbančios su ligonių artimaisiais, yra informuotos, kad kritišku atveju Kraujo centras pirmumą teiktų ligoninei, daugiausiai atsiuntusiai donorų.

Tačiau vyr. gydytojas B. Pliuškys mano, kad pavyks išvengti tokių stresinių situacijų. Mat Lietuvoje neatlygintina donorystė bus įvesta palaipsniui, neskubinant įvykių - per dvejus ar net penkerius metus.

Kraujo bankai

Vakarų valstybėse, kuriose yra neatlygintina donorystė, be kraujo centrų, sykiu kuriami ir pacientų kraujo bankai. Pastarieji bankai skirti turtingiesiems. Mat tai - komercinė medicina, reikalaujanti milžiniškų sąnaudų. Pasak B. Pliuškio, Lietuva per maža šalis, kad joje būtų taikoma tokia praktika, kai į operacinę ligonis "atsineša" savo paties kraujo.

Juoba kad užsienyje kraujas (eritrocitų masė) dažniausiai įšaldomas tų žmonių, kurie dalyvauja taikos misijose. Kraujo bankai paprastai praktikuojami tose šalyse, kuriose yra stichinių nelaimių, pavyzdžiui, žemės drebėjimų, rizika, ar pan.

Apie saugumą

Specialistai pažymi, kad kraujas nėra prekė. Jų teigimu, kiekvienas padorus žmogus ne tik aukotų, bet ir aukoja kraujo savo artimiesiems.

Pasak gydytojų, nepaisant, jog donorai visapusiškai ištiriami, perpilant svetimą kraują, visuomet yra rizika užsikrėsti infekcine liga. Tad daug saugiau, kai kraujo ligoniui aukoja savas žmogus.

"Grynas" kraujas - ekstra atveju

Kraujo struktūra - ląstelės, hormonai, fermentai, antikūnai ir kt. Iš viso - apie 200 komponentų.

Kiekviena kraujo grupė dar skirstoma į dešimtis pogrupių, priklausomai nuo agliutinogenų rūšies. O rezus faktorius savo ruožtu turi 28 rūšis. Štai kodėl gydytojai retai kada ligoniams perpila "gryną" donoro kraują, net jeigu jis atitinka kraujo grupę ir rezus faktorių.

"Grynas" kraujas perpilamas tik ypač skubiais atvejais. Atliekant perpylimą yra naudojami kraujo komponentai: plazma, eritrocitinė masė, trombokoncentratas ir t.t. Taip išvengiama problemų dėl svetimų angliutinogenų, sumažinama infekcijų perdavimo rizika.

Juoba kad "grynas" kraujas paprastai būna ir nereikalingas. Pavyzdžiui, hemofilija sergančiam ligoniui reikalingi tik trombocitai. O žmogui, kamuojamam imunodeficito - leukocitai ir t.t.

Būkime sveiki - ir kilnūs

Pasak specialistų, norint išsaugoti gerą sveikatą, rekomenduojama du kartus per metus daryti kraujo analizes. Būtent tiek kartų per metus galima duoti ir kraujo - jo paimama 450 ml. Tad aukodami kraujo turime ne tik progą nemokamai pasitikrinti sveikatą, bet ir tokiu būdu galime ją išsaugoti.

Donorais gali būti asmenys nuo 18 iki 60-ies metų. Tačiau žmogus turi sverti ne mažiau 50-ies kilogramų. Kraujas jokiu būdu neimamas iš asocialių asmenų ir narkomanų. Pasak specialistų, dažniausiai net plika akimi matyti, ar žmogus yra tinkamas būti donoru.

Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, žmogaus kraujo kokybę lemia keletas veiksnių: 50-60 proc. ji priklauso nuo gyvensenos, 20 proc. - nuo ekologijos, 10 proc. - nuo genų ir tiek pat nuo medicininės priežiūros. Tad tik reguliariai tiriant kraują galima koreguoti jo struktūrą.

Jeigu kraujodaros sistema funkcionuoja normaliai, tai visiems organams užtenka deguonies, plazmoje netrūksta maistinių medžiagų - hormonai nepriekaištingai atlieka savo funkcijas, leukocitai, kaupiantys imunologinę informaciją, kovoja su infekcijomis.

Jūratė MAZAJEVA