Greitosios medikai sulaukia nepelnytų priekaištų.

"Deja, bet praėjo tie laikai, kai užtekdavo surinkti telefono numerį 03, ir greitosios pagalbos mašina netrukus stovėdavo po jūsų langais", - sakė Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos (GMP) stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis.
GMP vyriausiasis gydytojas R. Juodviršis apsidžiaugė, kai kreipėmės į jį su prašymu paaiškinti, kodėl greitąją kvietę klaipėdiečiai ne visada jos sulaukia. "Tikrai, dėl to mums tenka išklausyti daugybę priekaištų, nepasitenkinimo. Jeigu būtų galimybių, mūsų darbuotojų brigados važiuotų į pagalbą kiekvienu atveju, tačiau šalyje vykstanti sveikatos reforma neaplenkė ir mūsų įstaigos. Todėl labai svarbu paaiškinti žmonėms, kas pasikeitė mūsų darbe", - kalbėjo R. Juodviršis.

Dirba pagal naują koncepciją

Greitoji pagalba uostamiestyje veikia daugiau nei pusė amžiaus - nuo 1945 - ųjų metų. Sovietmečiu buvęs pavadinimas "Greitosios ir neatidėliotinos pagalbos stotis" aiškiai nusakė jos veiklą. "Važiuodavome praktiškai pagal kiekvieną iškvietimą, be jokių apribojimų. Medikai žmonėms į pagalbą vykdavo ne tik iškilus grėsmei gyvybei, tačiau ir esant ūmiems susirgimams. Greitoji pagalba privalėjo būti suteikiama valandos bėgy, o neatidėliotina - per 15 minučių", - pasakojo GMP stoties vyriausiasis gydytojas.
Šalyje vykstanti sveikatos reforma palietė ne tik šalies pirminės sveikatos priežiūros centrus (PSPC), stacionarus, tačiau ir GMP tarnybą, kaip vieną iš bendros nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos grandžių. "Praeitais metais buvo priimta Greitosios medicinos pagalbos reformavimo koncepcija (ji paruošta pagal Švedijos modelį), kuria vadovaujantis mūsų tarnyba ir keičiasi. Nors pati reforma prasidėjo jau anksčiau, ir be koncepcijos", - teigė R. Juodviršis.
Žinia, Europoje greitajai medicinos pagalbai skiriamas 1 procentas nuo visų lėšų, skiriamų sveikatos apsaugai, o mūsų šalyje - 5 proc., nes Lietuvoje GMP dirbo ir tokį darbą, kurį kitose Europos šalyse dirba šeimos gydytojai, stacionarai ar kt.
Anot R. Juodviršio, pamažu prie tokio modelio, kai greitoji medicinos pagalba kviečiama tik esant grėsmei gyvybei, įvykus nelaimingam atsitikimui, pereinama ir Lietuvoje. "1998 metais Ligonių kasoms tapus viešąja įstaiga, mums ėmė akcentuoti, kad dirbtume savo darbą, o šeimoms gydytojams paliktume jų darbą. Jei pacientai serga lėtinėmis ligomis, juos turi gydyti šeimos gydytojai. Buvo paskaičiuota, jog apie 25 - 40 procentų atvejų mes važiuojame ten, kur mūsų tikrai nereikėtų. Nuo tų metų mums ėmė mažinti finansavimą. Mažėja jis iki šiol", - teigė R. Juodviršis.

Įdomu tai, jog Klaipėdos mieste jau daugelį metų iš eilės, kitaip tariant, tradiciškai tenka didžiausias iškvietimų skaičius šalyje vienam gyventojui per metus. Bet ir finansavimas anksčiau priklausė nuo atlikto darbo - iškvietimų skaičiaus. Kas daug dirbo, daug ir uždirbo.
"Nuo 2000 - ųjų metų finansavimo modelis pasikeitė - dabar skiriama fiksuota suma vienam gyventojui, t.y. mūsų darbo apmokėjimas nepriklauso nuo darbo krūvio. Kai finansavimą pradėjo lyginti, susidarė įdomi situacija. Pavyzdžiui, Marijampolės GMP per parą tenka vidutiniškai 5 iškvietimai, Klaipėdos - apie 13. Marijampolėje, padidėjus finansavimui ir nesant darbo, buvo sukurta papildomų brigadų. O mes, turėdami tokį darbo krūvį, buvome priversti mažinti brigadų skaičių - iš 15 jų beliko 11. Be abejo, kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau mums buvo pasakyta, kad toks modelis - socialiai teisingas. Viena vertus - taip, tačiau iš kitos pusės, tos GMP, kurios turi mažiau darbo, vienam iškvietimui gali skirti didesnę pinigų sumą. Pavyzdžiui, Marijampolė gali skirti virš 100 litų, mes - šiek tiek daugiau nei 60 litų vienam iškvietimui. Nuo to, be abejo, priklauso ir apsirūpinimas priemonėmis, ir darbo kokybė", - pasakojo GMP stoties vyriausiasis gydytojas.
R. Juodviršio teigimu, dėl išvardintų priežasčių Klaipėdos GMP stotis buvo priversta mažinti iškvietimų skaičių, dalį darbo krūvio perduodant kitoms sveikatos sistemos grandims. "Praėjusių metų vasarį Savivaldybėje mūsų iniciatyva įvyko susitikimas su miesto politikais, valdžios atstovais, kur mes paprašėme, jog pirminės sveikatos priežiūros centrai dirbtų visą parą - tokiu būdu sumažėtų mūsų darbo krūvis. Didžiausias miesto PSPC (buvusi III poliklinika) su mūsų pasiūlymu sutiko. Mažesni PSPC sutiko perduoti dalį savo lėšų, kad mes aptarnautume jų pacientus visą parą, nes jiems patiems organizuoti paros postą tikrai per brangu", - apie pokyčius kalbėjo R. Juodviršis. Anot jo, nemažas trūkumas tai, jog PSPC gydytojai naktį į namus neatvyksta.
R. Juodviršis sakė, kad skambučių į greitąją būtų mažiau, jei gyventojai su savo šeimos gydytojais palaikytų tampresnį kontaktą - iškilus klausimams dėl sveikatos, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, pirmiausia reikėtų skambinti savo gydytojui. Šiuo metu taip nėra.

Pacientai neretai gudrauja

GMP stoties vyriausiasis gydytojas sakė, jog paskambinus į stotį, dispečeriai visada stengiasi išsiaiškinti, kokio pobūdžio negalavimais žmogus skundžiasi, kokia grėsmė gyvybei. Esant bent mažiausiam neaiškumui, medikai nedelsiant vyksta pas ligonį nieko neklausinėdami. Tačiau, jei išsiaiškinama, jog žmogus, sakykime, serga kokia nors lėtine liga, ir yra prisiregistavęs pagrindiniame, visą parą dirbančiame PSPC, jam pasiūloma kreiptis ten. Pasak GMP darbuotojų, dažnai pakanka ir konsultacijos telefonu, nedidelių korekcijų - pavyzdžiui vietoj pusės tabletės nuo aukšto kraujospūdžio patarti išgerti vieną.
"Mūsų dispečeriai dalį senų žmonių jau pažįsta, mes pas juos labai dažnai važiuojam, tačiau skubi pagalba jiems nebūtina, labiau jiems reikia paguodos. Štai vienas atvejis - sūnus nupirko mamai kraujospūdžio matavimo aparatą. Ji pasimatavo - 200. Išsigando. Vadinasi, reikia kviesti greitąją, nors nieko blogo nejaučia. Panašių situacijų, kai užtektų išgerti tabletę, o ne greitąją kviesti, būna nemažai.
Dalis pacientų puikiai žino - jeigu pasakys, jog jaučia skausmą širdies plote, mes iš karto važiuosime, nieko daugiau neklausinėję. Būna ir anekdotiškų situacijų, kai žmogus dispečeriui pasiskundžia tokiais skausmais, o nuvažiavus paaiškėja, jog jam supūliavusi nuospauda ant kojos piršto...", - pasakojo R. Juodviršis.

R. Juodviršio teiravomės, kokie jo vadovaujamos GMP stoties santykiai su mieste veikiančia privačia V. Budanovo greitosios pagalbos tarnyba. "Su V. Budanovo įmone, turinčia 2 GMP brigadas, mes glaudžiai bendradarbiaujame. Kartais žmonės stebisi - skambina mums, o atvažiuoja V. Budanovo GMP brigada. Taip yra todėl, jog mes esame sudarę sutartį, pagal kurią dalį pacientų gyvenančių miesto pietinėje dalyje aptarnauja jie. V. Budanovo pagalbos prašome esant ypač sunkiems atvejams toje miesto dalyje, kur jie įsikūrę - tada jų GMP brigados gali greičiau atskubėti į pagalbą žmogui, nei mes. Arba atvirkščiai, prašo mūsų pagalbos, jei tuo metu neturi galimybės vykti patys", - teigė R. Juodviršis.