Greitosios pagalbos reforma: vietoj šešių dešimčių – 10 sustambintų dispečerinių punktų

Lietuvoje nebeliks nė vienos savivaldybės, kurioje dirbtų mažiau kaip 2 greitosios pagalbos brigados, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Nuo šių metų sausio Vilniaus greitosios pagalbos stotis įkūrė centralizuotą dispečerinę, kuri valdo aštuonių gretimų savo dispečerines sujungusių savivaldybių automobilius ir medikų brigadas. Iki reformos 8 savivaldybių greitosios pagalbos stotyse buvo 71 etatas, joms apsijungus liko 37.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas sako, kad praktiškai žmonių neatleido, nes daugelis dirbo dviem etatais – tiek dispečerinėje, tiek važiuodavo į iškvietimus.

Centralizuota dispečerinė dabar valdo 40 medikų brigadų ir kiek mažiau automobilių, į iškvietimą mieste medikai privalo atvykti per 15, kaimo vietovėse – per 25 minutes.

„Dabar, kai nėra jų ekipažų, iš artimiausių rajonų gali atvažiuoti pagalba. Naudojant kompiuterio programą pasiūloma artimiausia laisva brigada. Ji gali būti iš kito rajono“, – aiškino Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Tadeušas Rodzas.

Pasak direktoriaus, pradėjus veikti centrinei dispečerinei, per penkis šių metų mėnesius ypač skubi pagalba ne pagal teritorinę brigadų priklausomybę buvo suteikta jau daugiau kaip 230 kratų.

Sveikatos ministerijos valdininkų teigimu, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje pagal teritoriją ir gyventojų skaičių pagalbos dispečerinių tarnybų yra neproporcingai daug.

„Ministro išleistame įsakyme numatėme, kad vietoje 58 dabar veikiančių, turėtų susikoncentruoti į 10 dispečerinių pagal buvusias apskritis. Savivaldybės, turinčios mažiau negu 2 brigadas, jos toliau egzistuoti negali“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.

Tokių mažų savivaldybių, turinčių vos 1–2 gydytojų brigadas Lietuvoje 17. Kai kurios iš jų, kaip Kalvarija, Kazlų Rūda, Pagėgiai, jau nutarę atiduoti savo brigadas, tačiau kitos ketina antrą brigadą finansuoti pačios ir su kita savivaldybe jungtis nenori.

Jonavos greitosios pagalbos stoties direktorius sako, kad norint naikinti savo dispečerinę ir jungtis su kita savivaldybe, reikia pinigų specialiai įrangai įsigyti, o papildomų lėšų tam nėra skirta.

„Kiekvienas mes turėsime suktis, jeigu pritarsime reformai, iš savo lėšų – tų, kurios skirtos vaistams, automobiliui, kurui, atlyginimams, pastatų išlaikymui ir t. t.“, – tvirtino Jonavos greitosios pagalbos stoties direktorius Eugenijus Sabutis.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministras neseniai įsakymu nustatė skirtingus įkainius, priklausomai nuo to, ar dispečerinė centralizuota, ar ne.

„Ir dispečerinės kaina, ir vieno gyventojo aptarnavimo kaina yra didinama 2 litais. Taigi ligonių kasa, teritorinės ligonių kasos tikrai skyrė lėšų tais atvejais, jeigu įkuriama centralizuota dispečerinė arba steigiamos daugiau nei 2 brigados. Mažas rajonas, kuris turi tik 20 tūkst. gyventojų, už aptarnaujamą gyventoją ir už dispečerinės funkcijas jis gaus po 2 litus. Tai jau iš viso 4 litai. Taigi per mėnesį jis jau gaus apie 80 tūkst. litų. Tai dažnai visa suma, kuri reikalinga šitai pertvarkai“, – skaičiavo Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.

Pasak ministerijos, greitosios pagalbos reforma turėtų būti baigta jau šį mėnesį.