Gydytoja dietologė Regina Galubauskienė sako, kad ne veltui grybai dėl maistingųjų medžiagų vadinami miško mėsa. Bet dietologė įspėja: grybai gali būti ir mirtinai pavojingi.
Grybai - vieni seniausių žmogaus vartojamų maisto produktų. Pasak dietologės, ypač naudingi baravykai, rudmėsės, raudonviršiai, voveraitės. Grybų vertė priklauso ne tik nuo cheminės sudėties, bet ir nuo juose esančių naudingų elementų santykio.
Grybai turi labai daug ląstelienos, vandens (84-95 proc.) ir nemažai (4-6 proc.) blogai įsisavinamos medžiagos - chitino.
Pastarąjį sunkiai virškina žmogaus virškinimo sultys.
Veikiama aukštos temperatūros, grybo ląsteliena irsta. Daugumos grybų rūšių kepurėlės yra maistingesnės už kotus. Supjaustyti grybus reikia smulkiau, ypač kotelius, kuriuose yra daugiau chitino. Dažniausiai jaunų grybų kepuraitės nepjaustomos.
Mineralinėmis medžiagomis grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio ir kalio kiekiu prilygsta žuviai. Suvalgius 100 gramų kelmučių organizmas gauna vario ir cinko paros normą. Grybuose yra geležies, magnio, mangano, kobalto, nemažai baltymų (ypač džiovintuose), riebalų bei angliavandenių.
Vertingi
Pasak R. Galubauskienės, viename kilograme džiovintų baravykų įsisavinamų baltymų yra du kartus daugiau negu jautienoje ir tris kartus daugiau negu žuvyje.
Ypač kaloringi džiovinti grybai ar jų milteliai. Pagal maistingumą (kalorijų kiekį 100 gramų produkto) džiovinti baravykai prilygsta kiaušiniams, olandiškam sūriui ir dešrai (turi apie 230 kilokalorijų). Kiti grybai (nedžiovinti) mažiau kaloringi.
Grybuose yra visų reikalingų organizmui amino rūgščių. Dėl gliutamino rūgšties koncentracijos jie puikiai tinka daugeliui patiekalų pagardinti, nes atstoja natrio glutamatą - nenatūraliai pagamintą aromato ir skonio medžiagą (E 621).
Žmogaus organizmas grybų baltymų pasisavina apie 50-75 proc. Baravykų, pievagrybių ir kai kurių kitų grybų baltymų maistinė vertė prilygsta gyvūninės kilmės baltymams.
Grybuose esantis lecitinas trukdo cholesterinui kauptis organizme, o laisvos palmitino ir oleino rūgštys organizmo gerai įsisavinamos.
Turi daug vitaminų
Grybuose gausu įvairių fermentų, kurie skaido riebalus, glikogeną, celiuliozę. Angliavandenių grybuose yra mažiau nei daržovėse ir vaisiuose, bet juos organizmas lengvai įsisavina.
Lipidai, fosfatidai, laisvosios amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą. Grybuose daug vitaminų B1, B2, D, PP, mažiau A, H, C vitaminų. B vitamino voveraitėse ir makavykuose (geltonuosiuose kazlėkuose) yra ne mažiau kaip mielėse, o PP vitamino grybuose yra beveik tiek pat, kiek mielėse ir kepenyse.
Grybai laikomi vienu geriausių augalinės kilmės vitamino PP šaltinių: 100 gramų porcijos yra beveik 30 procentų rekomenduojamos paros dozės. D vitamino yra ne mažiau kaip aukščiausios rūšies svieste. Baravykuose, rudmėsėse, voveraitėse yra ir A vitamino, o C vitamino grybuose - labai mažai.
Užsienio literatūroje gydytoja rado teiginių, jog grybai, būdami puikus seleno šaltinis, padeda išvengti prostatos vėžio.
Japonijos mokslininkų tyrimai rodo, kad kai kurie grybai palankiai veikia imuninę sistemą, padeda apsisaugoti nuo vėžio, infekcijų ir kai kurių autoimuninių ligų.
Vakarienei grybai netinka
Naudingiausi tik jauni grybai, susenę gali būti netgi nuodingi. Geriausia valgyti šviežius, ką tik surinktus grybus, juos apdorojus.
Ruošiant atsargas, grybus galima džiovinti, rauginti, sūdyti, marinuoti ar konservuoti sandariai uždaromuose induose.
Ypač atsargiai elgtis su konservuotais grybais dėl pavojaus susirgti labai sunkia liga - botulizmu. Grybus reikia labai gerai termiškai apdoroti, laikyti žemesnėje nei 10 laipsnių temperatūroje, išmesti stiklainius, kurių dangteliai išpūsti.
Paruoštų valgyti grybų negalima palikti kitai dienai ir šildyti, o konservuotus grybus suvalgyti per pusmetį.
Grybai - sunkiai virškinamas maistas, todėl jų nereikėtų duoti vaikams ir seneliams. Vakarienei grybai taip pat netinka.
Nepatartina juos valgyti sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, tulžies pūslės akmenlige, sunkiomis kepenų, inkstų, kasos ligomis, nes grybai dažnai ruošiami su nemažu kiekiu riebalų.
Poveikis gali būti klastingas
"Neužmirškite, kad grybai gali būti ne tik naudingi, bet ir labai žalingi", - įspėja gydytoja. Lietuvoje apsinuodijimas grybais yra trečioje vietoje po apsinuodijimo alkoholiu, alkoholio surogatais ir medikamentų perdozavimo.
Užtenka vieno nuodingo grybo puode, kad apsinuodytų visa šeima. Ypač nuodinga žalsvoji (blyškioji) musmirė.
Pirmieji apsinuodijimo simptomai pasireiškia po 2-3 valandų. Žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, išmuša šaltas prakaitas, pakyla temperatūra, kartais mirga akyse. Būklę gali apsunkinti alkoholis.
Kai kurių mirtinai nuodingų grybų poveikis yra klastingas, nes žmogus pasijunta blogai tik po 12 valandų ar po keleto parų (taip nutinka suvalgius žalsvosios musmirės).
O suvalgius nausėdžio, nuodų poveikis pasireiškia net po 17 dienų. Įtarus apsinuodijimą grybais, patariama kuo greičiau vykti į ligoninę.
ĮSPĖJIMAS: "Grybų mylėtojai, būkite itin atidūs rinkdami grybus, nes jie ne tik naudingi, bet gali pridaryti ir daug žalos", - būti akyliems ragina gydytoja dietologė Regina Galubauskienė.
Viename kilograme džiovintų baravykų įsisavinamų baltymų yra du kartus daugiau negu jautienoje ir tris kartus daugiau negu žuvyje.
Pirmoji pagalba apsinuodijus
Išplauti skrandį, vartoti daug skysčių, gerai išsivemti. Nestabdyti viduriavimo arba jį net sukelti. Nevartoti pieno, alkoholio. Kas 4-5 valandas išgerti maždaug 2 pakelius (po 10-15 gramų) aktyvuotos anglies tablečių.
Kad neįvyktų negrįžtami kepenų, inkstų veiklos sutrikimai - kepenų koma, kuo skubiau vykti į ligoninę, kur bus įvertinta būklė ir paskirtas kvalifikuotas gydymas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą