Profilaktika
Tyrimai parodė, kad nuolatos kvėpuojant užterštu miesto oru ilgainiui plaučiuose susikaupia daug kenksmingų medžiagų, galinčių sukelti kosulį, dusulį ir net bronchų astmą.
Užteršto oro nualinti kvėpavimo takai ne visada įstengia apsisaugoti nuo aplinkui knibždančių pavojingų virusų ir mikrobų, todėl miestiečius dažniau kamuoja infekcinės ligos. Dėl didelės įvairių priemaišų koncentracijos jiems sparčiau vystosi širdies kraujagyslių ligos. Laimei, labai rūpinantis savo sveikata, kai kurių ligų įmanoma išvengti.
Apie kvėpavimą
Plaučiai pasisavina iš oro deguonį ir aprūpina juo kraują, o kartu ir visą organizmą. Suaugęs žmogus per 1 minutę įkvepia 10 l oro, o gerai treniruotas - iki 50 l. Kvėpuojant užterštu oru, plaučių alveolės greitai užsikimštų nešvarumais, todėl organams ir sistemoms pradėtų stigti deguonies. Kad taip neatsitiktų, nosies gleivinės plaukeliai ir kvėpavimo takų žiuželiai kaip įmanydami stengiasi orą išgryninti. Jeigu jiems nepavyksta to padaryti, į kvėpavimo takus patekę nešvarumai pašalinami kosint ir čiaudint.
Deja, kvėpuojant labai užterštu oru, minėti apsivalymo būdai nebepadeda, ir tuomet su oru į alveoles patenka pavojingų dujų bei kenksmingų priemaišų. Jos ne tik sudirgina kvėpavimo organų gleivines, bet ir ardo jų ląsteles bei plaučių audinį. Taip formuojasi įvairios respiratorinės ligos, pasireiškiančios kosuliu, dusuliu, bronchitu ir t.t. Gyvenant mieste, neįmanoma išvengti užteršto oro. Todėl belika tikėtis, kad jo užterštumas neviršija leistinų normų.
Kvėpavimo takų uždegimas
Ore esančių pavojingų priemaišų sudirginta bronchų gleivinė paburksta ir pradeda gaminti tirštą sekretą, kuris užkemša kvėpavimo takus ir sutrikdo kvėpavimą. Šis patologinis procesas vadinamas bronchitu. Sergant šia liga, kamuoja kosulys, dusulys, atkosima skreplių.
Bronchitas gali būti ūmus ir lėtinis. Ūmus atsiranda staiga, neretai kartu su virusine infekcija. Teisingai gydomas, jis trunka neilgai. Tuo tarpu lėtinis gali išsivystyti vien dėl oro užterštumo ir kamuoti žmogų visą gyvenimą tai paūmėdamas, tai pereidamas į remisiją. Jeigu ir sergant šia liga tenka kvėpuoti užterštu oru, pamažu susilpnėja visa kvėpavimo sistema, pradeda dažniau kamuoti plaučių ligos.
Siekiant to išventi, miestiečiams nederėtų praleisti galimybės išvykti į užmiestį pakvėpuoti grynu oru, dažniau lankytis parkuose, kuriuose orą šiek tiek išgrynina augmenija.
Susirgus ūmiu bronchitu, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir kruopščiai vykdyti jo nurodymus, kad neišsivystytų lėtinis bronchitas, dėl kurio kvėpavimo takai, bronchai ir plaučiai tampa lengviau pažeidžiami.
Bronchų astma
Bronchų astma irgi dažniau sergama pažangiose šalyse, kuriose didesnis ir oro užterštumas. Ja serga 5-10 proc. JAV, Kanados, Vokietijos, Britanijos, Australijos gyventojų. Pusė šių ligonių yra vaikai. Pastaruoju metu sergamumas astma sparčiai didėja.
Išsivysčius astmai, bronchai ir plaučiai pradeda pernelyg jautriai reaguoti į menkiausius, net visiškai nepavojingus dirgiklius, todėl labai pasunkėja kvėpavimas, kamuoja dusulio priepuoliai. Dažnai jos priepuolius sukelia alergenai: erkutės, gyvenančios namų dulkėse, gyvūnų plaukai, įvairios cheminės medžiagos, vaistai, maisto produktai ir kt.
Bronchų astma neretai paveldima, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir oro užterštumas.
Anglies dioksido, azoto oksido, dyzelinio kuro degimo liekanų didelė koncentracija kenkia polinkį į astmą turinčio žmogaus kvėpavimo takams ir ilgainiui sukelia jų spazmus.
Siekiant išvengti bronchų astmos paūmėjimo, reikia stengtis gyventi kuo sveikiau: saugotis medžiagų, kurios dažniausiai sukelia alergines reakcijas, nepiktnaudžiauti maisto produktais, kurie laikomi potencialiais alergenais, savo nuožiūra nevartoti jokių vaistų ir kaip įmanoma vengti labai užteršto oro.
Išsivysčius astmai, reikia vykdyti visus gydytojo nurodymus, daryti jo rekomenduojamus kvėpavimo pratimus ir priešintis savo ligai visais įmanomais būdais.
Infekcinės ligos
Be toksinių priemaišų, ore yra ir daugybė pavojingų mikrobų. Jų kiekis priklauso nuo oro temperatūros, drėgnumo, ultravioletinių spindulių.
Bakterijos - svarbi gyvybės forma mūsų planetoje, galinti išgyventi bet kokiomis sąlygomis. Jos gali prisijungti prie įvairių medžiagų ir tokiu būdu plisti atmosferoje. Jų pilna maiste, vandenyje, ore ir dirvožemyje.
Dauguma bakterijų yra nepavojingos, bet kai kurios jų gali sukelti labai sunkias ligas, pvz., stabligę, cholerą, difteriją ir kt.
Virusai ne tokie ištvermingi, kaip bakterijos. Jiems reikalingi nešiotojai, jie blogiau prisitaiko prie klimatinių sąlygų, bijo ultravioletinių spindulių. Beje, ne visi - yra ir labai atsparių, pavyzdžiui, poliomielito virusai arba lengvai plintantys vėjaraupių sukėlėjai.
Pavojingi mikroorganizmai į organizmą patenka pro nosį, gerklę. Jeigu imuninė sistema neįstengia jiems pasipriešinti, išsivysto liga. Tad norint išvengti infekcinių ligų, pirmiausia reikia stengtis sustiprinti savo imunitetą: racionaliai maitintis, mankštintis, gerai išsimiegoti ir kuo dažniau pasivaikščioti miške ar parke, t.y. pakvėpuoti grynu oru.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą