Chirurginės intervencijos metu, panaudodami iš nitinolio metalo pagamintą ilgaamžį stentą, šios ligoninės urologai iš esmės ir visam laikui pagerino jaunos moters gyvenimą.
E. Gražys papasakojo, jog įgimtas pieloureterinio segmento susiaurėjimas, trukdęs iš inksto pasišalinti šlapimui, pacientei buvo diagnozuotas dar vaikystėje, kai jai buvo 8-eri metai.
"Esant šiam susiaurėjimui, inkste besikaupiantis ir nutekėti negalintis šlapimas priverčia inkstą vis labiau plėstis. Kuo labiau jis plečiasi, tuo labiau trikdoma jo kraujotaka, nyksta parenchimos audinys, atsakingas už šlapimo susidarymą ir išskyrimą. Kai yra kliūtis šlapimui nutekėti, formuojasi inkstų akmenys, vystosi lėtinis inkstų uždegimas", - "Vakarų ekspresui" pasakojo E. Gražys.
Pacientei vaikystėje buvo atlikta pieloplastika - atvira operacija, kurios metu šalintas susiaurėjęs šlapimtakio segmentas, atlikta inksto geldelės plastika. Tačiau, pasak gydytojo, operacija patologijos visiškai nepašalino, šlapimtakio susiaurėjimas atsinaujino - šlapimo nutekėjimas nebuvo užtikrintas ir inkstų akmenys formavosi toliau. Dėl to jai buvo daryta antra operacija, kurios metu iš inksto pašalinti akmenys.
"Pas mus 26-erių metų pacientė pateko dėl skausmo juosmens srityje, karščiavimo. Buvo diagnozuotas obstrukcinės kilmės inksto uždegimas, kuris komplikavosi sepsiu. Mažas inkstų akmenukas, jo skeveldrėlė arba tiesiog tirštesnis pūlingas šlapimas visiškai užkimšo susiaurėjusią šlapimtakio vietą, vystėsi šlapimo stazė. Jei šlapimtakis yra normalaus skersmens, nedideli inkstų akmenukai per šlapimtakį patenka į šlapimo pūslę ir didesnių problemų paprastai nebūna", - sakė E. Gražys.
Pacientei suteikta skubi pagalba - į inkstą per šlapimtakio angą šlapimo pūslėje įvestas drenažinis vamzdelis - plastinis ureterinis stentas, kuris užtikrino šlapimo nutekėjimą iš inksto į šlapimo pūslę, taip pat skirtas papildomas konservatyvus gydymas, pacientė gydyta intensyvios terapijos skyriuje.
Tačiau tai problemos neišsprendė, mat įprasti ureteriniai stentai, koks buvo paliktas ir moters organizme, nėra ilgaamžiai, juos kas pusę metų arba ilgiausiai kas metus reikia pakeisti. Tai jaunai moteriai būtų sukėlę didelį diskomfortą ir problemas, tuolab kad kiekviena chirurginė operacija susijusi su papildoma rizika.
Labai sudėtinga būtų buvę atlikti ir atvirą operaciją - dėl po dviejų prieš tai buvusių inksto operacijų likusių pooperacinių sąaugų ir randų. Dėl tos pačios priežasties laparoskopinė operacija taip pat buvo negalima. Svarstyta ir endopielotomijos galimybė, tačiau dėl literatūroje pateikiamo nemažo recidyvų (ligos atsinaujinimo) skaičiaus jos taip pat atsisakyta.
"Pasikonsultavę su kolegomis ir intervenciniais radiologais, nusprendėme pašalinti laikinąjį stentą ir susiaurėjusį šlapimtakį praplėsti panaudojant ilgaamžį, iš nitinolio lydinio pagamintą savaime besiplečiantį stentą. Tokie stentai plačiai naudojami kraujagyslių intervencinėse operacijose. Šis stentas pats išsiplečia iki reikiamo skersmens ir ilgio, glotniai priglunda prie sienelės, vėliau vyksta epitelizacijos procesas. Jis paliekamas organizme visam gyvenimui", - informavo gydytojas urologas.
Kontroliuojant rentgenu ir ureteroskopu, skyrus bendrinę nejautrą, gydytojas urologas, padedamas intervencinio radiologo, pacientei iš pradžių pašalino laikinąjį stentą, po to balionu praplėtė susiaurėjusią šlapimtakio vietą ir galiausiai įvedė nitinolio stentą. Šis stentas glotniai prigludo prie šlapimtakio sienelės ir išplėtė susiaurėjusią vietą, atkurdamas normalų šlapimtakio spindį.
Operacija, neužtrukusi nė valandos, pavyko. Jau kitą dieną moteris išleista į namus.
"Paprastai atviros šlapimtakio susiaurėjimo operacijos užtrunka nuo 2 iki 4 valandų (šiuo atveju dėl pooperacinių sąaugų ir randų operacija būtų užtrukusi gerokai ilgiau), o po operacijos pacientai stacionare gydomi apie 7-10 dienų", - palygino E. Gražys.
Pieloureterinio segmento susiaurėjimas - gana reta, dažniausiai įgimta patologija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą