Vežėjai degalus pilasi Lenkijoje: Lietuva praranda pardavimus ir mokesčių pajamas
Toliau traukiasi
VMI duomenimis, dyzelino su akcizu pardavimai Lietuvoje traukėsi visus tris pavasario mėnesius, o nuosmukis kas mėnesį gilėjo. Kovą į vidaus rinką išleistas dyzelino kiekis buvo 2,6 proc. mažesnis nei prieš metus, balandį – 6 proc., o naujausiais gegužės duomenimis – jau 10,1 proc. mažesnis.
Per tris pavasario mėnesius į Lietuvos rinką išleista 386,9 mln. litrų dyzelino – 26,4 mln. litrų, arba 6,4 proc., mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.
Vien 2026 m. gegužę į Lietuvos vidaus rinką išleista 130,2 mln. litrų akcizu apmokestinamo dyzelino – 10,1 proc., arba 14,7 mln. litrų, mažiau nei praėjusių metų gegužę.
Dyzelino rinkos smukimą lydi ir mažėjančios valstybės pajamos. VMI duomenimis, 2026 m. gegužę degalų akcizų pajamos siekė 93,9 mln. eurų – 8,1 mln. eurų, arba 7,9 proc., mažiau nei praėjusių metų gegužę.
„Vienas silpnesnis mėnuo dar galėtų būti laikomas trumpalaikiu rinkos svyravimu. Tačiau kai dyzelino kiekis mažėja tris mėnesius iš eilės, o nuosmukis nuosekliai gilėja, jau matome aiškią tendenciją.
Tai rodo, kad po pernykščio staigaus rinkos kritimo šiemet Lietuvos degalų rinkoje konkurencingumo problema dar nėra išspręsta“, – situaciją komentavo Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Pasak ekspertės, naujausi duomenys pratęsia 2025 m. užfiksuotą tendenciją. Pernai akcizu apmokestinamo dyzelino kiekis Lietuvoje sumažėjo 15,7 proc., arba daugiau kaip 301 mln. litrų, palyginti su 2024 m.
Žadėjo, bet netesėjo
Dabartinę situaciją degalų rinkoje sukūrė buvusi socialdemokratės Ingos Ruginienės Vyriausybė.
Nors 2025 m. rudenį pasirašytoje koalicijos sutartyje ir XX Vyriausybės programoje buvo numatyta laikinai stabdyti degalų akcizo kėlimą, socialdemokratų pavaldume buvusi Finansų praėjusių metų spalį registravo siūlymą 2026 m. dyzelino akcizą didinti 6,5 proc.
Beveik 30 proc. padidinus degalų akcizą, dyzelino kaina Lietuvoje pernai jau buvo išaugusi 13 centų už litrą. Skaičiuota, kad, laikantis plano toliau didinti akcizus, kaina šiemet išaugtų dar tiek pat.
Premjerė I. Ruginienė iš pradžių pasisakė už mokesčių didinimo pauzę. Pasak jos, naujai koalicijai Seimo rudens sesijoje sutarus metams atidėti degalų akcizo didinimą, biudžeto praradimus būtų galia kompensuoti keliant alkoholio ir tabako akcizus.
„Jei didinsime degalų akcizus, kiek kainuotų įprastiniai ir gyvybiškai svarbūs produktai, kiek didėtų infliacija? Visi dalykai yra susiję.
Jei mes drastiškai didiname degalų kainas, tai aiškiai atsispindi būtiniausių prekių ir paslaugų kainoje.
Manau, kad reikia tai įvertinti“, – 2025 m. rugpjūtį kalbėjo I. Ruginienė.
Tačiau vėliau buvusi premjerė savo pažadų išsižadėjo ir dyzelino akcizas nuo šių metų pradžios vėl padidėjo. Būtent Lietuvos akcizų politika lėmė, kad degalų kainos Lietuvoje tapo nekonkurencingos regione.
Nestabilios degalų kainos
Alfa.lt primena, kad dyzelino pardavimai Lietuvoje mažėja, nes transporto sektoriaus įmonės dyzeliną renkasi pirkti kaimynėje Lenkijoje, kurioje degalų apmokestinimas yra mažesnis, todėl ir patrauklesnė galutinė kaina degalinėse.
Kartu su degalų pirkimais į užsienį iškeliauja akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamos bei degalų prekybos sektoriaus sukuriama ekonominė vertė.
Lietuvoje smarkiai pakėlus akcizus ir degalų kainoms tapus nekonkurencingoms, vežėjai pradėjo degalus piltis Lenkijoje. Dėl to dyzelino pardavimai Lietuvoje pernai sumažėjo 15,7 proc., šiemet pirmą ketvirtį kritimas tęsėsi – pardavimai buvo dar 2,6 proc. mažesni nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Tai reiškia, kad Lietuvos dyzelino rinka jau yra susitraukusi daugiau kaip 18 proc., palyginti su 2024 m. lygiu.
Vien per 2025 m. Lietuvoje nebuvo parduota apie 220–300 mln. litrų dyzelino, o valstybės biudžetas dėl sumažėjusių pardavimų neteko apie 90–123 mln. eurų pajamų. Tai reikšmingos sumos, kurios papildo kitų valstybių, pirmiausia Lenkijos, biudžetus“, – Alfa.lt teigė asociacijos vadovė.
2026 m. pavasarį vežėjus ištiko naujas smūgis. Vasario pabaigoje JAV ir Izraeliui pradėjus karą Irane ir užblokavus Hormuzo sąsiaurį smarkiai pabrango nafta ir atitinkami kilo degalų kainos visame pasaulyje, tai pat ir Lietuvoje.
Karo veiksmams Artimuosiuose Rytuose nesibaigiant ir nesisekant pasiekti tvaraus taikos susitarimo, o šią savaitę vėl atsinaujinus JAV ir Irano karo veiksmams, degalų rinkoje atsiranda papildomo neapibrėžtumo.
Po naujų smūgių ir grėsmių laivybai Hormuzo sąsiauryje naftos kainos, nukritusios pasiekus trapų taikos susitarimą, šią savaitę, karo veiksmams atsinaujinus, vėl šoktelėjo daugiau nei 10 proc.
Hormuzo sąsiauriu gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų, todėl bet kokie laivybos sutrikimai šiame regione greitai didina įtampą pasaulinėje energetikos rinkoje.
Konfliktui Artimuosiuose Rytuose paveikus pasaulines naftos rinkas, Lietuvos energetikos agentūros ir rinkos duomenimis, degalų kainos Lietuvoje smarkiai šoktelėjo.
Nuo konflikto pradžios vasario pabaigoje iki piko kovo–balandžio mėn. dyzelinas pabrango iki 20 proc., o benzinas – 10 proc.
Pasiekus piką, dyzelino litras Lietuvoje brango apie 26–27 centus, palyginti su prieškariniu laikotarpiu vasarį. Didžiausios svertinės vidutinės kainos siekė 2,10–2,13 euro už litrą. Kai kuriose degalinėse ši kaina buvo dar didesnė ir viršijo 2,20 euro.
Benzino litras, palyginti su vasariu, pabrango maždaug 11–13 centų. Aukščiausia vidutinė benzino kaina buvo pasiekusi 1,73–1,74 euro ribą, o atskiruose tinkluose siekė 1,80–1,89 euro.
Siūlo išeitį
Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebi, kad naujausias naftos kainų šuolis dar kartą parodo, kad Lietuva turi iš anksto pasirengti išorės sukrėtimams, o ne sprendimų pradėti ieškoti tik tuomet, kai jų poveikis jau pasiekia degalines, transporto įmones ir vartotojus.
M. Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad Lietuva negali kontroliuoti pasaulinės naftos kainos ar sustabdyti geopolitinių konfliktų, tačiau valstybė gali pasirūpinti priemonėmis, kurios padėtų sušvelninti jų poveikį šalies ekonomikai.
„Staigus naftos brangimas persiduoda degalų kainoms, transporto sąnaudoms ir galiausiai prekių bei paslaugų kainoms, todėl valstybei reikia lanksčių instrumentų, kuriuos būtų galima taikyti pagal konkrečią rinkos situaciją, kainų šoko mastą ir labiausiai paveiktus ekonomikos sektorius“, – komentavo ekspertas.
Vienas iš ilgalaikių sprendimų, ekonomisto nuomone, galėtų būti dalinis dyzelino akcizo grąžinimas vežėjams.
Pagal tokį modelį degalai būtų perkami Lietuvos degalinėse už įprastą kainą, o nustatytus reikalavimus atitinkantis vežėjas vėliau galėtų susigrąžinti dalį sumokėto akcizo.
Toks mechanizmas, pasak M. Dubnikovo, būtų ne bendras degalų kainų subsidijavimas, o tikslinė ekonomikos ir mokesčių politikos priemonė.
Ši priemonė leistų sumažinti transporto sektoriaus patiriamą kainų spaudimą, sustiprintų ekonominį motyvą degalus pirkti Lietuvoje ir padėtų užtikrinti, kad akcizo, PVM bei susijusios ekonominės veiklos pajamos liktų šalies viduje.
Nebegali užmerkti akių
Tokį mechanizmą numatančios Akcizų įstatymo pataisos, reaguojant į kritinę situaciją deglų rinkoje, šių metų pavasarį registruotos Seime.
Verslas iniciatyvą įteisinti dalinio dyzelino akcizo grąžinimo mechanizmą vertino kaip racionalų bandymą spręsti problemą, kuri per pastaruosius dvejus metus tai tapo akivaizdi visiems degalų rinkos dalyviams.
Mažėjančių degalų pardavimų ir dėl to prarandamų valstybės pajamų problema Seime taip pat pradėta vertinti kaip nacionalinio konkurencingumo klausimas, peržengiantis partines ribas. Įstatymo projekto iniciatyvą pasirašė beveik 30 įvairioms politinėms jėgoms atstovaujančių Seimo narių, tarp jų – tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos atstovai.
Projekto autorių teigimu, šis sprendimas leistų susigrąžinti į Lietuvą prarastus degalų pirkimus, padidinti valstybės biudžeto pajamas ir sustiprinti šalies konkurencingumą regione.
K. Čeredničenkaitė anksčiau Alfa.lt teigė, kad siūlomas mechanizmas nėra teorinis eksperimentas, nes tokie dalinio akcizo grąžinimo modeliai jau veikia dešimtyje Europos valstybių ir yra naudojami būtent siekiant susigrąžinti tranzitinio transporto degalų pirkimus, didinti valstybės biudžeto pajamas bei stiprinti šalies konkurencingumą.
„Preliminarūs vertinimai rodo, kad susigrąžinus dalį šiandien prarastų degalų pirkimų valstybė galėtų papildomai surinkti apie 100 mln. eurų per metus. Todėl kalbame ne tik apie transporto sektoriaus konkurencingumą, bet ir apie valstybės pajamas“, – teigė asociacijos vadovė.
K. Čeredničenkaitė taip pat pabrėžė, kad siūlomas modelis yra maksimaliai lankstus. Projekte numatyta, kad konkrečią grąžinamo akcizo dalį nustatytų Vyriausybė, todėl mechanizmas galėtų būti operatyviai koreguojamas atsižvelgiant į situaciją degalų rinkoje, kaimyninių valstybių sprendimus ar pasiektus rezultatus.
„Kitaip nei keičiant akcizo tarifą įstatymu, tokio mechanizmo nereikėtų iš naujo tvirtinti Seime kiekvieną kartą pasikeitus aplinkybėms“, – pabrėžė ji.
Be to, siūlomas mechanizmas, pabrėžė asociacijos vadovė, turi aiškius saugiklius: jis būtų taikomas tik N3 kategorijos krovininėms transporto priemonėms, tai yra sunkiasvoriams vilkikams, kurie sunaudoja daugiausia degalų ir labiausiai reaguoja į kainų skirtumus tarp valstybių. Taip pat teisę juo naudotis turėtų tik tarptautinis krovinius vežančios įmonės.
Akcizo nemažins
Kokių dar žingsnių turėtų imtis šalies valdžia, kad degalų kainos Lietuvoje ir Lenkijoje susilygintų?
„Tikėtis visiško kainų susilyginimo būtų sudėtinga. Degalų kainas lemia ne tik akcizai. Įtakos turi ir PVM, degalų tiekimo grandinės, konkurencinė aplinka, logistikos kaštai, rinkos dydis bei kiti veiksniai.
Būtent čia dalinis akcizo grąžinimo mechanizmas galėtų tapti viena iš priemonių, leidžiančių Lietuvai konkuruoti dėl tarptautinio transporto degalų pirkimų neprarandant bendros akcizų politikos krypties“, – teigė K. Čeredničenkaitė.
Įstatymo projekto autoriai pabrėžė, kad siūlomas modelis nenumato degalų akcizo mažinimo. Priešingai – Lietuva ir toliau išlaikytų aukštą nominalų dyzelino akcizo tarifą, tačiau dalis sumokėto akcizo būtų grąžinama tik aiškiai apibrėžtai transporto priemonių grupei.
Tokiu būdu būtų siekiama išlaikyti valstybės fiskalinius ir aplinkosauginius tikslus, tačiau kartu panaikinti paskatas tranzitiniam transportui degalus pirkti už Lietuvos ribų.
Nusirašė nuo kitų šalių
Panašūs dalinio akcizo grąžinimo mechanizmai jau daug metų taikomi įvairiose Europos valstybėse. Tarp jų – Prancūzija, Belgija, Italija, Kroatija, Slovėnija, Ispanija, Vengrija, Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Šveicarija.
„Šių šalių patirtis rodo, jog akcizo grąžinimo modeliai gali būti naudojami siekiant išlaikyti šalies konkurencingumą ir susigrąžinti degalų pirkimus į nacionalinę rinką“, – pabrėžiama įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte.
Konkrečią grąžinamo akcizo dalį, jos apskaičiavimo tvarką ir taikymo laikotarpį nustatytų Vyriausybė. Įstatymo projekte numatyta, kad mechanizmas galėtų įsigalioti nuo 2027 m. sausio 1 d.
Dalinio akcizo grąžinimo iniciatyva Seime atsirado po kelių mėnesių diskusijų dėl degalų kainų, Lietuvos konkurencingumo regione ir mažėjančių biudžeto pajamų.
Šių metų pavasarį būtinybę įteisinti tokį mechanizmą viešai kėlė penkios didžiausios šalies verslo organizacijos – Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija ir asociacija „Investors' Forum“.
Prie iniciatyvos viešai prisidėjo ir transporto, energetikos, biodegalų, žemės ūkio bei degalų prekybos sektorių organizacijos, ne kartą akcentavusios būtinybę ieškoti ilgalaikio sprendimo, leidžiančio Lietuvai konkuruoti dėl tranzitinių degalų pirkimų.
Parengta pagal Alfa.lt
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą