Gyventi galima ir be skrandžio...

Medicinos progresas

Klaipėdos ligoninės chirurgas onkologas Evaldas Pagojus, patobulinęs pažangiausias pasaulyje taikomas technologijas, per vienerius metus atliko 50 unikalių skrandžio šalinimo operacijų.

Pašalinęs skrandį gydytojas iš paties paciento plonosios žarnos suformuoja talpą, atstojančią pastarojo organo funkcijas. O kad dėl onkologinės ligos savo skrandžių netekę žmonės neturėtų problemų dėl rėmens - gydytojas padarytam rezervuarui sukuria vožtuvą, neleidžiantį atpilti maisto.

Neišgyventume nevalgę

"Žmogus ilgai neišgyventų nevalgęs, todėl pasaulyje jau seniai buvo ieškoma būdų, kas galėtų bent iš dalies atstoti skrandį", - sakė gydytojas.

Pirmąkart pasaulyje skrandžio šalinimo operacija buvo atlikta 1998 m. Kadangi Lietuvoje daugėja žmonių, kuriems dėl užleistos vėžio formos tenka šalinti ne dalį, o visą skrandį, gydytojas E. Pagojus ieškojo saugiausių ir kartu efektyviausių operacijų technologijų, gerinančių tokių ligonių gyvenimo kokybę.

Svarbiausia, pažymi specialistas, kad naujai sukurtas "skrandis" tarnautų maksimaliai - pacientas galėtų normaliai valgyti, o maistas kiek įmanoma ilgiau išsilaikytų sukurtame rezervuare.

Rezervuaras - iš žarnos

Siekdamas maksimaliai padėti sergantiesiems skrandžio vėžiu, prieš pusantrų metų Klaipėdos ligoninės chirurgas onkologas E. Pagojus pritaikė skrandžio operacijų technologiją, apie kurią nėra rašoma pasaulinėje chirurgijos literatūroje.

Klaipėdiečio chirurgo E. Pagojaus atliekamos operacijos geros tuo, kad pašalinus skrandį jo vietoje ne tik sukuriamas rezervuaras, bet ir padaromas vožtuvas, neleidžiantis žmogui atpilti skysčių bei suvalgyto maisto.

Gydytojo E. Pagojaus sukurtoji technologija iš esmės skiriasi tuo, kad stemplė įleidžiama į rezervuarą ir tik po to prisiuvama prie jo. Kadangi stemplė panardinama į talpos vidų, tokiu būdu atsiranda vožtuvas.

Specialistas pažymi, kad pastaroji operacijų metodika - ne tik saugi, bet ir yra daug paprastesnė, o svarbiausia - ji akivaizdžiai pagerina paciento, neturinčio tikrojo skrandžio gyvenimo kokybę. Mat po to žmogus gali normaliai maitintis, taip pat neturi problemų ir dėl tuštinimosi.

Tarp kolegų - pionierius

Beje, daugiau nei prieš dvejus metus Klaipėdos ligoninės chirurgas onkologas E. Pagojus buvo pirmasis Lietuvos gydytojas, kuris operuodamas skrandį pritaikė pažangiausias visame pasaulyje technologijas, ypač populiarias Europos šalyse, kai iš aklosios žarnos sukuriamas rezervuaras.

Pagal šią metodiką gydytojas padarė 19 operacijų. Specialistas pažymi, kad tokios operacijos yra pavienės, kadangi dėl savo sudėtingumo daromos tik jauniems žmonėms, neturintiems gretutinių patologijų.

"Šios operacijos metu ligoniui pašalinus skrandį ir atlikus tam tikras jungtis žarnomis, prie stemplės prijugiama akloji žarna, iš kurios yra padaroma talpa, - aiškino chirurgas E. Pagojus.

- Kai talpa daroma iš aklosios žarnos - tai itin sudėtinga ir ilgai trunkanti operacija. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis, o ypač seniems žmonėms, operacijos metu gali kilti rimtų komplikacijų, galinčių pasibaigti net mirtimi.

Daug saugesnės ir greičiau atliekamos operacijos, kai talpa formuojama iš plonosios žarnos. Todėl jas galima atlikti net seniems žmonėms, kurie be skrandžio vėžio, serga širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis ligomis."

Jūratė MAZAJEVA