"Jums svarbiau mano draustumas ar Hipokrato priesaika?" - piktinasi arogantiškas vyriškis registratūroje, kuomet slaugytoja, registruodama pas gydytoją, paprašo jo draustumą parodančių dokumentų.
Tiesa, pastaruoju metu užtenka tik asmens kodo, kurį įvedus į duomenų bazę matyti, kaip yra pacientas apdraustas.
Kai gydymo įstaigose pacientams teikiamos nemokamos paslaugos, už juos užmoka kažkas kitas. Dažniausiai mokėtojas pagal įstaigų sutartis su Ligonių kasa yra Privalomojo sveikatos draudimo fondas, į kurį moka mokesčius kiekvienas legaliai dirbantis žmogus. Suprantama, kad nedirbantis, jei jis nėra neįgalus, arba neregistruotas darbo biržoje, arba dirbantis nelegaliai nėra apdraustas šio fondo lėšomis, tad už medicinos paslaugas turi susimokėti pats, išskyrus atvejus, kuomet reikalinga būtinoji pagalba.
Tad kuo dėta Hipokrato priesaika, kad taip mėgstama ja manipuliuoti? Medicinos istorijos tyrinėtojai teigia, jog pats Hipokratas gyveno prabangiausioje pilyje ant jūros kranto ir turėjo tris tūkstančius vergų. Niekada Hipokratas nebuvo užsiminęs apie nemokamą gydymą. Tai tik sovietmečiu paimtos dalies Hipokrato priesaikos, pritaikytos to meto ideologijai, improvizacijos. Kaip, beje, ir iš šios priesaikos išbraukta viena labai svarbi dalis, jog gydytojas negali duoti nėščiai moteriai išvarančių. Kitaip sakant, padėti ar pats nutraukti nėštumą.
Gydytojo profesija šiandien tampa prabanga net ir pačiam gydytojui. Brangiausiai kainuoja žinios. Didžiulis medicinos progresas verčia nuolat tobulintis, skaityti naujausią literatūrą, važinėti į kvalifikacijos kėlimo kursus, tarptautines konferencijas. Vargu ar kuris pacientas džiaugtųsi, jei jo gydytojas to nedarytų. Taip išeina, jog negailint geresnio užmokesčio gydytojui vėlgi laimi pacientas. Tai jam parvežamos visos naujovės, pasaulinė patirtis.
Gydytojas yra toks pat žmogus, kaip ir kiti. Jis ir valgo, ir miega, ir augina vaikus, ir serga, ir pavargsta. Jis dirba darbą, už kurį turi būti tinkamai atlyginta. Ar taip bus ir kokius turėsime ateities medikus, priklausys ir nuo pačios visuomenės.
Birutė Jankuvienė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą