Interviu su sveikatos apsaugos ministru V. P. Andriukaičiu: "Grąžinama nemokama medicina"

- Ar tikėjotės tokio didelio pasipriešinimo, pradėjęs, anot kai kurių politikų, kryžiaus žygį prieš privačią mediciną? - klausė „Respublika“ V.P.Andriukaičio.

- Aš nebijau jokių skambių žodžių, labiausiai bijau kvailumo ir nekompetencijos. Mano stuburas labai kietas, išbandytas pogrindžio, disidentinės veiklos, suėmimų, trėmimo, šmeižtų. Bet kokios viešųjų ryšių akcijos manęs negąsdina - gali vadinti kryžiaus žygiais ar kitaip. Bet mane stebina, kad visur kyšo keistos viešųjų ir privačių interesų ausys, o visiškai nediskutuojama apie esmę.

Pirmas dalykas, teiktos pataisos susijusios su sprendimais, kuriuos buvo priėmę ankstesni ministrai Algis Čaplikas ir Raimondas Šukys ir kuriuos privačios įstaigos užginčijo teisme ir Konkurencijos taryboje. Mat sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis sąlygos buvo įrašytos žemesniame teisės akte - ministro įsakyme. Įstatyme to nebuvo, ir dabar mes pasiūlėme įrašyti.

Bet žiūrėkite, kaip įdomiai privačios įstaigos ginasi: mes norime gauti papildomus pinigus, o kaip juos gauname ir kur naudojame - tik mūsų reikalas. O štai viešosios įstaigos privalo parodyti kiekvieną eilutę, kaip naudojami pinigai.

- Teigiama, kad privačiose gydymo įstaigose aukštesnė gydymo kokybė, nėra eilių, bet štai mūsų kolega, susirgęs savaitgalį ir nuėjęs į privatų medicinos centrą, gavo susimokėti 130 litų už konsultaciją, bet nedarbingumo pažymėjimo ir kompensuojamųjų vaistų buvo nusiųstas į valdišką polikliniką.

- Gaila, kad neturiu po ranka dviejų laiškų. Apie Alytaus atvejį jau skelbta, kaip nauja privati įstaiga, viliodama gyventojus prisirašyti, dovanoja įvairias dovanas, ilgalaikes nuolaidas jų verslo grupei priklausančiose vaistinėse. Viešosios įstaigos to daryti negali.

Gavau laišką ir iš vieno vilniečio, kuris po apsilankymo privačioje šeimos klinikoje jau mėnuo siuntinėjamas po 3 gydymo įstaigas atlikti įvairių tyrimų. Žmogus susiklijavo visus mokėjimo kvitukus ir klausia, kodėl tokia netvarka. Atsakau - todėl, kad kol kas paslaugų kokybės reikalavimai yra ne visiems privalomi. Pagal 2001 m. patvirtintas normas žmogus, norintis užsiimti privačia asmens sveikatos priežiūros praktika, turi turėti tik licenciją ir norą - nieko daugiau. Tuo tarpu valstybinėje įstaigoje jam keliami įvairūs specialūs reikalavimai. Štai kodėl būtina suvienodinti kokybės reikalavimus ir numatyti vienodas sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis sąlygas, nepaisant, ar asmuo dirba privačiai, ar valstybinėje įstaigoje. Štai tada, kai sąlygos vienodos, ir yra tikroji konkurencija.

- Tačiau tie, kas turi geresnes sąlygas, ko gero, lengvai pranašumų neatsisakys?

- Tikrai taip. Man malonu, kad ši diskusija vystosi, galėsiu pateikti labai daug faktų. Ketvirtadienį Seime perskaitytas Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. Jame nuskambėjo, kad gydymo įstaigų tinklas steigiamas neracionaliai teritoriniu principu, niekas negali daryti įtakos šių įstaigų išsidėstymui arčiau žmonių ir kad labai dažnai gydytojai priklauso nuo privačių įstaigų savininkų. Čia jau ne mano išvados.

Noriu pasakyti kolegoms liberalams Gintarui Steponavičiui ir Eligijui Masiuliui, taip pat jų flango žmonėms privačiame biznyje, kad schema, kaip užvaldyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas, yra labai gerai žinoma. Bet priminsiu įdomų dalyką su Mokslo ir studijų įstatymu. Jame pagal G.Steponavičiaus koncepciją buvo nustatyta, kad į valstybės lėšas gali pretenduoti ir valstybinės, ir privačios aukštosios mokyklos. Bet valstybinės privalėjo atsiskaityti už visas gautas lėšas, o privačios - ne. Tačiau Konstitucinis Teismas (KT) panaikino šią normą ir pasakė: jeigu privačios institucijos gauna valstybės lėšas, privalo už jas visuomenei viešai atsiskaityti.

Mes pasiremsime minėtu KT nutarimu ir pasakysime: PSDF lėšos, skiriamos ir viešajam, ir privačiam sektoriui, turi būti apskaitomos, kontroliuojamos, visuomenei turi būti žinoma, kaip jos naudojamos, nes tai yra visuomenės pinigai.

- Kai medicina ne be politikų palaiminimo tapo verslu, natūralu, kad jis nori laisvos rinkos, o valstybinio reguliavimo kratosi.

- Kolegos sako, dabar mes ne gydome, o teikiame paslaugas, tai koks skirtumas, ar jas teikia prekybos centras, ar sveikatos sektorius. Tokia galvosena mane žemina. Aš manau, kad mes turime atgaivinti ir moralinį požiūrį į žmogų, užtikrinti etinius standartus, kad į sveikatos apsaugą pagaliau sugrįžtų orumas, ne vien tik pinigai.

Ir ES direktyvos aiškiai nurodo, kad Bendrija savo veikloje visuomenės sveikatos srityje visiškai pripažįsta valstybių narių atsakomybę už sveikatos priežiūros organizavimą ir šių paslaugų teikimą. Visiškai aišku, kad valstybės reguliavimas šioje sistemoje yra būtinas.

Aš žmonių klausiau, ar jie suvokia, kas yra nemokama pagalba, o kur mokamos paslaugos. Niekas negali išsiaiškinti iki galo. Mėginkime ir šitai išsiaiškinti. Valstybinėse gydymo įstaigose valstybė privalo garantuoti nemokamą medicinos pagalbą žmogui susirgus. Privačiose tokių garantijų nėra. Žmonės turi žinoti, kad privačiose jiems teks primokėti. Vadinamajame mokestyje „už komfortą“ daug kas paslėpta.

- Akmenys krenta ir į viešųjų įstaigų daržą, nes ir ten susimokėjęs už paslaugą iš savo kišenės gali ją gauti be eilės.

- Nežinau pasaulio valstybėse nei privačios, nei viešosios sveikatos priežiūros sistemos, kurioje nebūtų eilių. Eilės kriterijus yra daugiau populistinis, tuo tarpu visiškai aišku, kad kai žmogui bėda, jam pagalba valstybinėje įstaigoje suteikiama žaibiškai ir be eilės. O yra planinių procedūrų, kurioms eilės būtinos. Daugelis šalių labai griežtai reguliuoja eilių apėjimą, kadangi tai pažeidžia visuomenės lygybės, solidarumo jausmą, už tai numatomos griežtos sankcijos. Ir mes šį reiškinį turime labai aiškiai įvardyti.

- Ar turite ketinimų drausti gydytojams vienu metu dirbti ir viešojoje, ir privačioje gydymo įstaigoje?

- Neturime manyti, kad darbas 2, 3, 4 įstaigose yra normali praktika. Ieškokime sprendimų, kaip reglamentuoti, kad būtų aukšta darbo kokybė, kad būtų dirbama sąžiningai, nebūtų piktnaudžiavimo - vienus ligoniukus pasigydau privačiai, kitiems tyrimus veltui pasidarau viešojoje įstaigoje. Po truputį įvedinėsime aiškias taisykles, kad viešųjų ir privačių interesų painiojimui kelias būtų užkirstas.

- Nemanote, kad atėmus galimybę užsidirbti privačiai gydytojai ims masiškai emigruoti?

- Yra sena Sąjūdžio laikų taisyklė: „Tik nereikia mūsų gąsdinti“. Žinau ir tai, kad manęs laukia interpeliacijos, nepasitikėjimai ir t.t. Tačiau oponentai turės ruoštis kompetentingoms ir atsakingoms diskusijoms. Palinkėčiau jiems ištvermės - lengva nebus. Aš manau, kad esu atsakingas už kiekvieną centą sveikatos apsaugos sistemoje ir jis turi būti nukreiptas į konstitucinių garantijų įgyvendinimą Lietuvos žmonėms. Žmonės turi pajusti, kad sveikatos apsauga formuojama jiems draugiška, priimtina, humaniška, efektyvi. Mėginsime tuos žingsnius daryti kartu.

- Kaip manote, kodėl Seimas nepalaikė jūsų teiktų pataisų?

- Seime matyti labai aiški lobistinė įtaka. Ypač tai buvo ryšku svarstant alkoholio ir tabako reklamos reguliavimą. Štai kur yra viešųjų ir privačių interesų dilema. Kam Seimas turi atstovauti - viešajam gėriui ar fiktyviai sąvokai „konkurencija“.

Kalbėsimės, diskutuosime su visomis suinteresuotomis pusėmis. Kovo mėnesį teiksime patobulintą pataisų projektą. Tikiu, rasime sprendimą. Arba pradėsime pagaliau įgyvendinti mūsų Konstitucijos 53-iąjį straipsnį, arba dar labiau demoralizuosime visuomenę.