"Išlepintas" organizmas neįstengia kovoti su virusais

Peršalimo ligos

Kosulys, čiaudulys ir nosies "varvėjimas" - peršalimo ligų simptomai. Tačiau medikai pažymi, kad šiais simptomais dažniausiai pasireiškia ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos, plintančios oru lašeliniu keliu. Anot specialistų, labiau reikia saugotis ne šalčio, o nesveikuojančių žmonių.

Kaip susergama?

Negalima teigti, kad peršalimo ligoms šaltis visiškai neturi įtakos. Atšalus galūnes ar labai sužvarbus, greičiau susergama, nes tuomet susilpnėja organizmo apsauginės jėgos, kovojančios su virusais.

Bet kita vertus, šaltis gali būti ir naudingas, nes jis grūdina. Svarbiausia, kokiu būdu jis veikia organizmą: jei reguliariai maudantis po šaltu dušu - grūdina organizmą, jei peršlapus kojoms ar supūtus skersvėjui - kenkia.

Bet labiausiai mus sargdina ore sklandantys virusai. Jie visada tyko, kada sumažės organizmo atsparumas. Beje, labai saugantis šalčio, kartais dar greičiau susergama, nes "išlepintas" organizmas neįstengia kovoti su virusais.

Ūmios virusinės respiratorinės infekcijos nėra labai pavojingos. Jų virusai (skirtingai negu tokiais pat keliais plintantys maro ar atipinės pneumonijos sukėlėjai) pažeidžia tik viršutinius kvėpavimo takus. Nors jos išsivysto staiga (kartais per keletą valandų nuo užsikrėtimo), bet palyginti neilgai trunka. Tiesa, jos labai užkrečiamos, nes nosiaryklėje ir burnoje esantys virusai, ligoniui kalbant, čiaudint ir kosint, lengvai pasišalina ir patenka pas naują savo auką. Tokiu būdu plinta adenovirusai, gripo ir paragripo virusai, koronavirusai ir galybė kitų.

Šios infekcijos klastingos tuo, kad labiausiai užkrečiamos pirmomis valandomis. Kartais žmogus dar nė pats gerai nesuvokia, kad serga (perši gerklę, "kutena" nosį), bet aplinkiniams jau yra labai pavojingas. Kai pradeda varvėti nosis ir skirtis skrepliai, šis pavojus jau gerokai sumažėjęs.

Simptomai ir gydymas

Užsikrėtus ūmia virusine kvėpavimo takų infekcija, paprastai pirmiausia pradeda peršėti gerklę, vėliau užgula nosį, ima kamuoti čiaudulys ir sausas kosulys, gali krėsti šaltis, pakilti kūno temperatūra. Teisingai gydantis, per savaitę pasveikstama, tik kosulys gali kamuoti šiek tiek ilgiau. Nesigydant liga gali komplikuotis ir pridaryti daug nemalonumų. Todėl svarbu pradėti gydytis vos pajutus ligos simptomus.

Tik negalima iš karto griebtis aspirino, atsikosėjimą lengvinančių vaistų, o ypač antibiotikų. Tokius vaistus gali paskirti tik gydytojas.

Kadangi dėl vadinamųjų peršalimo ligų retai kreipiamasi į gydytoją, tai labai svarbu įsiminti keletą taisyklių.

1. Virusinių infekcijų negalima gydyti antibiotikais.

2. Aspiriną arba paracetamolį reikia vartoti tik labai karščiuojant.

3. Garstyčios sloguojant padėti negali, o karščiuojant gali net pakenkti.

4. Ligos pradžioje kamuojančio sauso kosulio negalima gydyti skreplius skystinančiais bei atsikosėjimą lengvinančiais vaistais.

5. Gausiai "varvant" nosiai, netikslinga į ją lašinti kraujagysles siaurinančius vaistus.

Gerklės skausmą dažniausiai sukelia faringitas. Vos jį pajutus, reikia stiklinėje šilto vandens ištirpinti po 1 arbatinį šaukštelį druskos bei sodos ir išskalauti gerklę. Šis tirpalas sušildo ir išvalo gerklę. Jeigu vien tokio gydymo neužtenka, galima naudoti specialius skalavimo skysčius arba purškiklius. Be to, naudinga reguliariai čiulpti faringosepto tabletes.

Sloguojant virusų pažeista nosies bei nosiaryklės gleivinė paburksta, todėl pasunkėja kvėpavimas. Norint jį palengvinti, galima į kiekvieną šnervę įlašinti po lašą kraujagysles siaurinančio vaisto. Bet ilgai gydytis šiais vaistais negalima. Kai iš nosies pradeda gausiai skirtis sekretas, užtenka ją tik iššnypšti ir kelis kartus per dieną išplauti druskos tirpalu.

Čiaudulio sloguojant neįmanoma išvengti. Nors jis ir nemalonus, bet labai naudingas, nes padeda greičiau pasišalinti sekretui ir gleivėms. Tik nuolatinį, įkyrų čiaudulį galima malšinti dilgėlių nuoviru arba antihistamininiais vaistais.

Kosulys, kaip ir čiaudulys, yra labai reikalingas. Tik ligos pradžioje jis būna sausas, įkyrus ir neveiksmingas, o vėliau padeda greičiau išsivalyti kvėpavimo takams.

Kūno temperatūros pakilimas byloja, kad organizmas aktyviai kovoja su ligos sukėlėjais. Virusai neatsparūs karščiui, todėl karščiuojant greičiau žūva. Be to, karštis suaktyvina imuninę sistemą, ir ši pradeda gaminti daugiau antivirusinės medžiagos - interferono. Jei temperatūra neviršija 38-38,5 laipsn. C, nereikia vartoti ją mažinančių vaistų. Tik jai perkopus šią ribą, verta suvartoti aspirino arba paracetamolio, kad toks stiprus karščiavimas nepakenktų širdies bei kraujagyslių sistemai.

Jeigu per 3-4 dienas kūno temperatūra nesumažėja, ar net pradeda didėti, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Mat tai gali reikšti, kad prasidėjo bakterinė infekcija, kurią būtina gydyti antibiotikais.

Parengta pagal spaudą "Medicina ir dar kai kas visiems"