Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas, bendradarbiaudamas su Axelsons gimnastikos institutu Stokholme (Švedija), pakvietė visus, besidominčius fizinės ir psichinės sveikatos stiprinimu, į praktinę paskaitą apie kūno terapiją.
Metodo pradininkė - vokietė kineziterapeutė Marion Rosen.
Taikant šį metodą, švelniu rankos prisilietimu atpalaiduojami įsitempę raumenys ir į sąmonę iškyla užgniaužti jausmai bei prisiminimai, sukėlę nereikalingą raumenų įsitempimą. Raumenims atsipalaidavus, pagerėja ne tik kvėpavimas, kraujo apytaka, bet ir psichinė žmogaus būsena.
Uostamiesčio visuomenei unikalų Rosen masažą pristatė Rosen metodo dėstytoja ir terapeutė Lisen Wijkman.
Sveikiems žmonėms
Anot L. Wijkman, Rosen metodas - darbas su sveikais žmonėmis, kuriems reikia atrasti savo potencialą ir galimybes, nes jie dažnai yra užgniaužiami. Rosen masažo metu nesistengiama gydyti ligotų žmonių. Šis metodas yra skirtas gilesniam atsipalaidavimui. Rosen terapijos šalininkai bando suprasti, kodėl raumenys įsitempia ir kodėl ta įtampa išlieka daug metų. Manoma, jog kai patiriame sunkią situaciją ir negalime su ja susitvarkyti - naudojame raumenis, kurie padeda to nejausti. Būtina, kad pavojui praėjus, kūnas taip pat atsipalaiduotų, tačiau dažnai taip neįvyksta.
Rosen metodo šalininkai tiki, jog kuomet raumenys yra įsitempę ilgą laiką - kūnas susikuria tam tikrą požiūrį, kartu ir gyvenime vėl atsiranda įtampa. Kai kūną laikome įtemptą, mums gali visai neblogai sektis, bet tai nebus tikrasis gyvenimas.
Rosen terapijos metu rankomis bandoma surasti tą kūno vietą, kuri yra labiausiai įsitempusi. Svarbiausia yra minkštos ir švelnios rankos, kurios užmezga dialogą su kūnu. Kūnas turi pasakyti visą informaciją. Uždėjus rankas, žmogus turi pats suprasti ir pasikeisti. Tai, anot L. Wijkman, - vienintelis būdas giliajai įtampai sutvarkyti.
Žiūrėdami į žmogų, Rosen metodo šalininkai visada atkreipia dėmesį ne tik į kūną, bet ir į veidą - tai vadinamasis dangtelis, neleidžiantis netinkamai atrodantiems jausmams prasiveržti. Rosen terapija teigia, jog kartais geriau nemalonų jausmą "išjausti". Jausmai leidžia pačiam žmogui suvokti, kas yra svarbu.
Kūno skaitymas
Savo kūnu, raumenimis mes darome daugybę dalykų, tik tai dažnai pamirštame. Rosen metodo terapeutai nesidomi žmogaus traumomis, jie tiesiog ieško būdų padaryti mus gyvybingesnius.
L. Wijkman teigimu, kai mes gimstame, turime tam tikrą išvaizdą: galva didelė, nugara tiesi, rankos ir kojos labai judrios. Tolesniame gyvenime nutinka labai daug dalykų, dėl kurių esame priversti slėptis ir tai pamirštame. Rosen terapijos metu ieškoma tų dalykų, kuriuos žmogus pamiršo arba dar neįsisąmonino. Minkštomis rankomis galima pajusti užslėptą arba dar neatrastą skausmą. Kai naudojame raumenis, kad nejaustume tam tikrų jausmų - ne tik būname įsitempę, bet ima skaudėti ir kūną. Tuo pačiu imame nebejausti ryšio su kitais žmonėmis, pasidaro sunku bendrauti.
Propaguojantieji Rosen metodą mano, jog visos mūsų mintys gali būti matomos, tik dažnai nemokame to daryti. Kūno skaitymas tam padeda, todėl Rosen masažo, trunkančio 50-60 minučių, metu tam skiriama daug dėmesio. Taip pat, pasak L. Wijkman, svarbu matyti žmogaus veidą ir tai, kaip dirba diafragma.
Svarbu kvėpavimas
Rosen terapijos šalininkai didelį dėmesį skiria žmogaus kvėpavimui. Teigiama, jog kvėpavimas gali pasakyti labai daug. Todėl stebima, kaip kūnas keičiasi, prisilietus prie jo tam tikrose vietose. L. Wijkman teigimu, raumenims įsitempus, nebelieka vietos kvėpavimui.
Pats geriausias dalykas, kurį galima pasiekti Rosen terapijos metu, - atsipalaidavusi diafragma. Kai mūsų kvėpavimas atsipalaiduoja - imame pasitikėti savo kūnu.
Raumenys patys negali mąstyti - kažkas viduje duoda jiems įsakymą. Skausmo atsiradimas simbolizuoja, jog mes verčiame savo kūną daryti tai, ko jis nenori.
Teigiama, jog kūnas yra laikomas tvirtu tuomet, kuomet yra minkštas - t.y. raumenys yra atsipalaidavę. Todėl reikia ieškoti giluminės įtampos priežasčių ir stengtis jas pašalinti.
L. Wijkman teigia, jog tiesiog reikia neužsidaryti savyje. Aplink beveik visada yra žmonių, norinčių mums padėti, o mes tiesiog nusprendžiame, kad jų nėra, ir bandome tvarkytis patys.
Eglė RUŠKUTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą