Jūsų organizmas jaunesnis nei jūs manote

Medicinos pažanga

Nepriklausomai nuo jūsų amžiaus, jūsų organizmas daug jaunesnis. Galbūt daugumai iš jūsų vos dešimt ar net mažiau metų, net jeigu jūs esate senyvo amžiaus.

Ši tiesa tokia optimistiška todėl, kad audiniai nuolat atsinaujina. Ji paimta pagrindu naujai metodikai įvertinti žmogiškųjų ląstelių amžių. Šios metodikos kūrėjas Džonas Frizenas mano, kad suaugusio žmogaus organizmo visų ląstelių vidutinis amžius - nuo septynerių iki dešimties metų.

Tačiau Dž. Frizenas, Švedijos, Karolinos universiteto, biologijos kamieninių ląstelių specialistas, taip pat atrado paaiškinimą, kodėl žmonių elgsena atitinka jų amžių pase, o ne savųjų ląstelių fiziniam amžiui. Kai kurios ląstelės neatsinaujina nuo gimimo iki mirties, ir šiai mažumai priklauso tam tikros arba visos galvos smegenų žievės ląstelės. Būtent ginčai dėl to, atsinaujina, ar ne žievės ląstelės, privertė Dž. Frizeną ieškoti naujo būdo nustatyti tikrajam žmogiškųjų ląstelių amžiui. Egzistuojančios metodikos yra labai netobulos. Susidomėjęs tuo, ar neegzistuoja ženklų gamtoje, mokslininkas prisiminė, kad kai 1963 m. buvo vykdomi požeminiai atominiai bandymai, į atmosferą išsiveržė radioaktyvioji anglis S-14. Ją absorbavo augalai, viso pasaulio žmonės bei gyvūnai, ir S-14 patenka į ląstelių DNR kaskart, kai ląstelės dalijasi. Ląstelėje dauguma molekulių nuolat pasikeičia, bet ne DNR. S-14 ląstelinėje DNR atsiranda ląstelei gimstant tą dieną, kada tėvų ląstelės skyla. Tuo vadovaudamasis Dž. Frizenas padarė išvadą, kad S-14 koncentraciją galima panaudoti nulemiant ląstelės amžių. Praktikoje ši metodika taikoma ne atskiroms ląstelėms, o audiniams, nes kiekvienoje atskiroje ląstelėje S-14 nepakanka, kad būtų galima nustatyti jos amžių.

Po to mokslininkas, išmatavęs švediškų pušų pjūvio žieduose S-14 kiekį, parengė S-14 koncentracijos perkėlimo į kalendorinius terminus skalę. Įvairiais būdais patikrinęs metodiką, jis ir jo kolegos liepos 15-ąją žurnale "Cell" paskelbė pirmųjų žmogaus audinių tyrimų rezultatus. Paaiškėjo, kad žmonių, kuriems apie keturiasdešimt, šonkaulinių raumenų amžius - 15,1 metų.

Epitelio, esančio žarnyne, ląstelių gyvavimas sunkus, ir, pagal kitus vertinimus, jų gyvavimas trunka viso labo penkias dienas. Neatsižvelgdamas į šias paviršutines ląsteles, Frizenas nustatė, kad vidutinis žarnyno amžius 15,9 metų. Daugiausia prieštaravimų kyla dėl smegenų ląstelių atsinaujinimo, todėl mokslininkai tuo ypač domisi. Kol kas egzistuoja nuomonė, kad smegenys naujų neuronų, kai struktūra susiformavusi, nebegamina. Šią visuotinę nuomonę prieš keletą metų pabandė užginčyti mokslininkė iš Niujorko. Ji paskelbė, kad galvos smegenų žievėje aptiko naujus neuronus ir išsakė hipotezę apie tai, kad kiekvienos dienos prisiminimai išlieka neuronuose, atsiradusiuose tą dieną.

Dž. Frizeno metodas leis nustatyti visų smegenų sričių amžių ir pamatyti, ar atsiranda nauji neuronai. Kol kas metodiką jis patikrino tik tirdamas žievės ląsteles vizualiai. Jo vertinimais, jų amžius atitinka žmogaus amžių pagal pasą, o tai liudija apie tai, kad šioje žievės srityje nauji neuronai po gimimo nesiformuoja, o jeigu ir susiformuoja tai labai nedaug. Smegenėlių ląstelės truputį jaunesnės už žievės ląsteles, todėl galima daryti prielaidą, kad smegenėlės vystosi ir po gimimo. Ginčijamasi ir dėl to, ar po gimimo pasigamina naujos širdies raumens ląstelės. Kad visumoje naujos širdies ląsteles pasigamina, Dž. Frizenas nustatė, tačiau dar neapskaičiavo širdies raumens ląstelių atsinaujinimo laipsnio.

Nors žmonės savo organizmą laiko visiškai nusistovėjusia struktūra, visgi didžioji jo dalis nuolat kinta - senosios ląstelės miršta, o jų vietoje atsiranda naujos. Jau buvo kalbėta apie tai, kad tiesinančios skrandį ląstelės gyvuoja vos penkias dienas. Raudonieji kraujo kūneliai, 1 tūkst. mylių migruojantys kraujotakos sistemos labirintais, vidutiniškai gyvena 120 dienų, o po to keliauja į kepines - į blužnį. Paviršutinis odos sluoksnis epidermis atsinaujina per dvi savaites.

Kalbant apie kepenis, kurios iš organizmo pašalina augalinius nuodus ir vaistus, tai jos gyvavimas šio cheminio karo sąlygomis trumpas. Oregonos universiteto kamieninių kepenų ląstelių specialistas Markusas Grompas pareiškė, kad suaugusio žmogaus kepenys veikiausiai atsinaujina per 300-500 dienų. Mūsų audinių gyvavimas matuojamas ne dienomis, o metais, tačiau ir jie neamžini.

Dabartiniais duomenimis, per visą gyvenimą mums tarnauja tik neuronai, akies lęšiuko ir galbūt širdies raumens ląstelės. Akies lęšiuko ląstelės formuojasi embrione, o po to pasidaro inertiškomis. Tad jeigu mūsų organizmas visada jaunas ir žvalus bei nuolat atsinaujina savo audinius, kodėl regeneracija netrunka amžinai? Kai kurie ekspertai mano, kad DNR susikaupia mutacijos, ir jos informacija palaipsniui degraduoja. Kiti kaltina DNR mitochondrijas, kurioje nėra chromosomų atsinaujinimo mechanizmo. Pagal trečią hipotezę, kamieninės ląstelės - visų audinių naujų ląstelių šaltinis - su amžiumi nusilpsta.

"Hipotezei, kad kamieninės ląstelės sensta ir praranda sugebėjimą gaminti palikuonis, atranda vis daugiau pritariančiųjų", - pažymėjo Dž. Frizenas. Jis turi viltį pamatyti, ar su amžiumi sulėtėja audinių atsinaujinimas. O tai gali tapti nuoroda į tai, kad kamieninės ląstelės yra silpniausioji vieta, ir vienintele priežastimi, neleidžiančia mus būti nemirtingiems.

Išvertė Rima BRUZGULYTĖ