Ką slepia riksmas

Tai įdomu

Amerikiečių psichoterapeutai vėl atkreipė dėmesį į "pirmykštę terapiją", kurią prieš 35 metus sukūrė Aleksandras Janovas. Šis mokslininkas manė, kad laukiniai ir pirmykščiai riksmai naudingi sveikatai - ir psichinei, ir fizinei.

Prie tokios išvados janovas priėjo remdamasis savo klinikine patirtimi psichiatrijos ligoninėje. Jis atkreipė dėemsį į tai, kad kai kurie jo pacientai, sergantys psichozėmis ir neurozėmis, spontaniškai išrėkdavo stiprius neartikuliuotus garsus. Po to šiems ligoniams regimai pagerėdavo, taip pat pastebimai į gera keitėsi jų pasaulėjauta - jie tapdavo daug racionalesni ir santūresni.

Janovas sėdo prie antropologijos knygų ir aptiko, kad pirmykštėse bendruomenėse ilgi ir garsūs riksmai yra neatskiriama įvairių ritualų dalis, po kurių žmones apima džiaugsminga savijauta. Paskui Janovas apklausė savo savo draugus futbolo sirgalius. Šie visi apsakė, jog po riksmo mačo metu jiems ne tik prislopsta , bet ir ryškiai pagerėjaa psichinė būklė - praeina depresija, susitvraako miegas, mažiau traukiaa spiritiniai gėrimai.

Savo "pirmykštę" laukinių garsų terapiją Janovas pagrindė originalia teorija. Jis padarė išvadą, kad psichozės ir neurozės - simbolinis elgesys, ginantis nuo begalinio psichobiologinio skausmo, susijusio su vaikystės traumomis. Pirmykštis skausmas susijęs su ankstyvaisiais gyvenimo įvykiais, į kuriuos nebuvo reaguota. Dėl to emocijos ir jutimai kaupiasi įtampų pavidalu. Tai, Janovo manymu, trukdo žmogui būti "realia asmenybe".

Gydymas pirmykščiais garsais leidžia greit įveikti gynybines reakcijas ir pirminį skausmą, be žodžių pergyvenant ir patį skausmą, ir įvykius, kurie buvo jo priežastis. Pirmykštis garsas turi būti nevaldomas ir stiprus, akimirksniu išreiškiantis ligonio reakciją į senas traumas.

Jei šį "sielos šauksmą" sukels patyręs specialistas, - dirbtinė psichologinė žmogaus gynybos nuo to, ką Froidas vadino "tyliu kasdienybės siaubu", sistema gali būti sugriauta. Tai yra išnyks poreikis girtuokliauti, vartoti narkotikus, rūkyti, kuriais žmogus bando įveikti nepakeliamas vidines kančias.

Savo požiūrį ir metodą Aleksandras Janovas išdėstė knygoje "Pirmykštis riksmas - priemonė nuo neurozių" 1971 metais. Nemažai kino ir šou biznio žvaigždžių jau pasinaudojo šia terapija. Labiausiai šį metodą išgyrė Elizabet Teilor. Ji teigė, jog pirmykščiai garsai jai padeda kovoti su potraukiu alkoholiui. Paskui išaiškėjo, jog aktorė rėkti imdavo tada, kai padaugindavo svaigalų. Po to ji pajausdavo palengvėjimą ir gerdavo toliau.

Amerikoje, Europoje ir Japonijoje praėjusio šimtmečio 8-ajame dešimtmetyje atsirado nemažai psichoterapijos grupių, tačiau nemažai jų vesdavo ne specialistai. Tai baigėsi tuo, jog daugeliui ne palengvėjo, o pablogėjo. mat en kiekvinas garsus riksmas turi gydomąją galią. Norint sukelti kš tikrųjų pirmykštį riksmą, reikalingas profesionalus paciento paruošimas ir tam tikrų emocijų sukėlimas.

Bet ir po to, kai pirmykščio garso psichoterapija taapo nebemadinga, ja pasinaudojo ne viena įžymybė. Gilios depresijos periodu, sužinojusi, jog mylimas sūnus - homoseksualistas, į patį Janovą kreipėsi ir Barbra Streizand.

Po ilgų pokalbių mokslininkas pravedė jai 15 pirmykštės terapijos seansų. "Šaukiau taip, kad nieko aplink nemačiau, - prisipažino B. Streizand vienam žurnalui.- Nepajėgiau sustoti, nes mano smegenis paliko baimės, liūdesio, ilgesio, pasibjaurėjimo pasauliu ir savimi demonai. Vėl tapau motina ir kartu jaučiausi it vaikas, kuriam pasaulis gražus ir geras". Po to artistė vėl pradėjo koncertuoti ir filmuotis kine.

Žymus psichologas Stanislavas Grofas mano, jog Janovo pirmykščio riksmo terapija, jei sumaniai naudojama, turi didelę gydomą galią, ir skiria jai nemažai dėmesio savo knygoje "Už smegenų ribų".

Grofo manymu, Janovas originaliai pritaikė Jungo atradimą - pirmykštis psichikos sluoksnis, arba kolektyvinė pasąmonė, yra sielos sveikatos fundamentas. Jį aktyvizuojant galima atsikratyti daugelio psichozių ir padėti gydyti kitas ligas.

Pagal užsienio spaudą