Ką vertėtų kiekvienam žinoti apie kraują

Tai - įdomu

Paklaustas, ką žino apie savo kraują, žmogus dažniausiai pamini tik jo grupę. Tuo tarpu kraujas apie savo šeimininką "žino" viską.

Kuo ypatingos kraujo grupės

Net mokslininkai kol kas negali tiksliai pasakyti, kada ir kodėl buvo išskirtos kraujo grupės. Jie mano, kad tai galėjo sąlygoti 2 veiksniai: infekcijos ir maistas. Neva kovodamas su infekcijomis organizmas gamindavo apsauginius baltymus, kurie keitė kraujo struktūrą. Tačiau ši teorija nėra visiškai pagrįsta, nes, pavyzdžiui, žmogaus, persirgusio dizenterija, skarlatina ir angina, kraujas labai skiriasi nuo kraujo to žmogaus, kuris persirgo tymais, gripu ir pūsleline.

Pastebėta, kad pirmosios kraujo grupės atstovai rečiau nei kiti žmonės serga šizofrenija, o trečiosios - dažniau serga Parkinsono liga. Pasikliaujant šia kraujo grupių kilmės teorija, genas, atsakingas už kraujo grupę, turi būti atsakingas ir už imunitetą bei polinkį sirgti vienokiomis ar kitokiomis ligomis. Bet tai kol kas neįrodyta.

Antroji teorija teigia, kad 4 kraujo grupės atsirado evoliucijos eigoje kintant žmonių mitybos racionui. Būtent šia teorija pasikliaujant ir sukurtos dabar labai populiarios dietos "pagal kraujo grupę".

Pirmajai grupei priskiriamame kraujyje nėra papildomų baltymų. Antrosios grupės kraujas turi papildomą baltymą - A, trečiosios - B, ketvirtosios - ir A, ir B.

Vadinamasis rezus faktorius yra dar vienas papildomas kraujo baltymas, kurį vieni žmonės turi, o kiti - ne. Perpilant kraują šie baltymai privalo atitikti. Tik pirmosios kraujo grupės atstovai laikomi universaliais donorais, nes jų kraujyje nėra tokių baltymų.

Kraujo struktūra

Kiekvieno žmogaus kraujo struktūra yra unikali ir nepakartojama. Jį sudaro ląstelės, hormonai, fermentai, antikūnai ir kt. Iš viso apie 200 komponentų. Tad neužtenka šią ypatingą substanciją suskirstyti į 4 grupes.

Kiekviena grupė dar skirstoma į dešimtis pogrupių, priklausomai nuo agliutinogenų rūšies. O rezus faktorius savo ruožtu turi 28 rūšis. Štai kodėl gydytojai retai kada ligoniams perpila "gryną" donoro kraują, net jeigu jis atitinka kraujo grupę ir rezus faktorių.

Norėdami išvengti komplikacijų, jie visada laboratorijoje atlieka tinkamumo testą: sumaišo po lašą donoro ir ligonio kraujo ir stebi, ką "daro" eritrocitai. Jeigu jie sulimpa, vadinasi, perpilti negalima.

Paprastai "grynas" kraujas perpilamas tik ypač skubiais atvejais. Tokių būna apie 5 proc. Likusiais 95 proc. atvejų vartojami tik kraujo komponentai: plazma, eritrocitinė masė, trombokoncentratas ir t.t. Tokiu būdu išvengiama problemų dėl svetimų angliutinogenų, sumažinama infekcijų perdavimo rizika ir apsisaugoma nuo klaidų, t. y. galimybės perpilti netinkamos grupės kraują.

Beje, dažniausiai "grynas" kraujas būna nereikalingas. Pavyzdžiui, hemofilija sergančiam ligoniui būtini tik trombocitai, o kamuojamam imunodeficito - leukocitai ir t.t.

Užsienyje jau seniai įkurti vadinamieji hematologiniai bankai. Juose laikomas žmonių kraujas, kurio susirgus gali prireikti jiems patiems. Tai labai tikslinga, nes joks kraujas perpylimui netinka labiau už savąjį.

Kraujodara

Svarbiausias kraujodaros organas yra kaulų smegenys. Bet gaminti kraują joms padeda ir blužnis, limfmazgiai bei užkrūčio liauka. Didžiąją kaulų smegenų dalį sudaro kamieninės ląstelės, kurios ypatingos tuo, jog prireikus gali virsti, bet kuriomis ląstelėmis. Kaulų smegenys negali normaliai funkcionuoti organizme trūkstant vitamino B12 ir folinės rūgšties. Šios medžiagos būtinos DNR. Jų trūkstant, kraujo ląstelės blogai bręsta ir dalijasi.

Kai organizme pritrūksta folinės rūgšties, išsivysto anemija, pasireiškianti galvos svaigimu, dusuliu. Dėl abiejų minėtų medžiagų trūkumo ilgainiui organizmas gali visiškai išsekti. Kad taip neatsitiktų, reikia valgyti pakankamai raudonos mėsos, kepenų (vitamino B12 šaltiniai), špinatų, mielių (juose daug folinės rūgšties). Šiais laikais daugeliui žmonių išsivysto geležies trūkumo sukelta anemija, pasireiškianti hemoglobino kiekio sumažėjimu. Tai atsitinka dėl blogos mitybos.

Kraujo analizė

Norint išsaugoti gerą sveikatą, rekomenduojama 1-2 kartus per metus daryti kraujo analizes. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, žmogaus kraujo kokybę lemia keletas veiksnių: 50-60 proc. ji priklauso nuo gyvensenos, 20 proc. - nuo ekologijos, 10 proc. - nuo genų ir tiek pat - nuo medicininės priežiūros. Todėl tik reguliariai tiriant kraują galima koreguoti jo struktūrą.

Jeigu kraujodaros sistema funkcionuoja normaliai, tai visiems organams užtenka deguonies, plazmoje nestinga maistinių medžiagų, hormonai nepriekaištingai atlieka savo funkcijas, leukocitai sėkmingai kovoja su infekcijomis ir t.t. Beje, leukocitai ne tik padeda imuninei sistemai, bet ir kaupia imunologinę informaciją. Būtent jie gali parodyti, kokiomis ligomis žmogus yra kitados persirgęs.

Nuolat padidėjęs leukocitų kiekis gali būti ūminės ar lėtinės infekcijos požymis. Leukocitų kiekio sumažėjimas gali būti mažo arterinio spaudimo, nuovargio, badavimo ir kai kurių infekcinių ligų pasekmė. Trombocitai yra atsakingi už kraujo krešėjimą. Sveikame organizme jie nuolatos cirkuliuoja kraujagyslėmis.

Parengta pagal "Liaudiški sveikatos patarimai ir kitos medicinos žinios"