Prieš pradedant apie juos kalbėti, svarbu atminti, jog ruduo dažnai daugeliui mūsų neigiamai veikia ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą. Atšalus orams, prasideda peršalimo ir kitų virusinių ligų atakos, todėl išauga gyventojų srautai į poliklinikas, medicinos centrus. Neretas pamirštame laiku savimi pasirūpinti, pastiprinti organizmą. O žodis „pastiprinti“ šiuo atveju yra daugiareikšmis: po atostogų įsisukę į darbus, nebekreipiame dėmesio į mitybą, ar ji reguliari, ar visavertė, nepakankamai ilsimės, pilkai kasdienybės rutinai leidžiame užgožti gerą nuotaiką, nenueiname profilaktiškai pasitikrinti sveikatos, nors tai daryti rudenį – pats laikas. Vienu sakiniu surašyti, ką derėtų profilaktiškai pasitikrinti nors kartą metuose, vargu ar įmanoma, juk kiekvieno mūsų organizmas – individualus.
Šokio ritmu!
Šokius drąsiai galima vadinti veikla, teikiančia atgaivos ir sielai, ir kūnui. Mokslo įrodyta, kad šokant organizmas įsisavina labai daug deguonies – netgi 19 procentų daugiau nei tuomet, kai žmogus yra ramybės būsenoje (bėgant ar važiuojant dviračiu, įsisavinama tik 16 proc. daugiau nei paprastai). Deguonis be galo svarbus daugybei mūsų organizme vykstančių procesų. Šokant ne tik didėja plaučių tūris, stiprėja širdies veikla, bet ir natūraliai auga raumenys, kitaip tariant, tolygiai treniruojamas visas kūnas. Jei šokama daugiau nei valandą, deginami riebalai (tik pradėjus judėti, kai raumenys dar tik šyla, dega baltymai, vėliau angliavandeniai, galiausiai riebalai). Taigi šokius galima laikyti viena iš tų sporto šakų, kuri padeda maloniai mesti svorį. Šokti – smagu, nes tai – nemonotoniška veikla. Šokdamas žmogus gali išgyventi labai daug emocijų: džiaugsmą, pyktį, liūdesį, aistrą, neapykantą ir t.t. Tačiau tokia emocijų iškrova natūrali. Taip ir turi būti. Ne veltui pasaulyje steigiamos šokių terapijos mokyklos. Yra atlikta daugybė tyrimų, rodančių, jog vienas pagrindinių dalykų, padedančių žmogui atsikratyti įtampos bei greičiau išgyventi stresą, tai – šokimas.
Keliauti ir pramogauti rudenį – pratęsti vasarą
Vadinasi, ir mėgavimąsi atostogų malonumais, geresniu nei Lietuvoje oru. Iš svečios šalies parsivežti įspūdžiai tikrai gins liūdnas mintis šalin, pakraus teigiama energija. Ir visai nesvarbu, kur nuspręsite keliauti – į poetų apdainuotas ir paprastų žmonių legendomis apipintas gražuoles Europos sostines ar kur nors toliau. Gera nuotaika – garantuota.
Senovės didybe alsuojanti Roma, kurios klaidoki siaurų gatvių labirintai bei juose stūksantys įspūdingi statiniai leidžia pasijusti taip, tarsi keliautum laiko mašina. Amžinai įsimylėjęs ir madingas Paryžius, kalbantis pačia universaliausia – meno kalba. Kosmopolitiškas, laisvas sava dvasia ir tuo pat metu šiek tiek konservatyvokas bei šimtametėms tradicijoms ištikimas karališkasis miestas prie Temzės, Londonas... Į šiuos ir kitus Europos didmiesčius šiandien nuskristi įmanoma išties už nedidelę sumą pinigų, žinoma, prieš tai skyrus šiek tiek laiko pigesnių lėktuvo bilietų paieškoms internete, iš anksto užsakius viešbutį, susidarius lankytinų vietų sąrašą. Neturintiems finansinių galimybių ar laiko (įprasto savaitgalio kelionei paprastai nepakanka, jį geriausia prailginti keliomis dienomis) keliauti po užsienį, tai daryti galima ir Lietuvoje. Apsistoti miškų apsuptyje Druskininkuose ar šalia jūros Palangoje esančiuose viešbučiuose, pasilepinti SPA malonumais ir skirti laiko sau grožio salonuose...
Aukštyn žemyn, į šonus, ratais
Šiandien daugumai mūsų masažas – viena maloniausių ir veiksmingiausių grožio, geros savijautos ir puikios nuotaikos procedūrų. Senovės kinų įsitikinimu, masažas stipriam žmogui prailgina gyvenimą, o silpnam padeda įveikti ligas, stiprina organizmą. Taip pat suteikia kūnui energijos, slopina skausmą, padeda gražinti kūno formas, gerina raumenų tonusą, sąnarių judrumą, atpalaiduoja įsitempusius raumenis, pakelia nuotaiką, užkerta kelią ligoms, atsirandančioms dėl nuolatinės nervinės įtampos. Anot specialistų, kiekvienam žmogui nors kartą metuose save derėtų palepinti profesionalaus masažo kursu (bent 10 procedūrų) grožio salone, SPA centre, masažo kabinete. Namų sąlygomis masažuoti save (galvą, pėdas, šlaunis, rankas, pečius, nugarą ir pan.) galima kasdien, ryte ir vakare, prausiantis ar jau nusiprausus po dušu, naudojant specialią kosmetiką ar aliejus bei įvairių formų ir medžiagų masažuoklius: medinius ar guminius volelius su suapvalintais dygliukais ar šereliais, natūralaus pluošto masažines pirštines, masažinius šepečius, plaušines. Su šiomis priemonėmis be didelių pastangų įmanoma patiems išmasažuoti net sunkiai pasiekiamas kūno vietas. Oda masažo metu turi parausti: lengvas paraudimas – tai ženklas, kad suaktyvinote medžiagų apykaitą, kraujotaką. Masažuoti pasirinktą sritį reikėtų – 10–15 minučių.
Vonios malonumai
Lietingą ir niūrų rudens vakarą nieko nėra maloniau, kaip panirti į kvapnią ir šiltą vonią. Atsipalaiduoti, pailsėti, pasilepinti, keliolika minučių pabūti tik su savimi… Šių dalykų, įsisukus į atrodo niekada nesibaigsiančių darbų maratoną, daugeliui mūsų trūksta labiausiai. Senovės Egipto karalienė Kleopatra bene labiausiai išgarsino grožį puoselėjančias pieno ir medaus, gėlių žiedlapių vonias. Šiandien kūnui ir sielai pailsinti bei sveikatinti dažniau renkamės putojančius kvapnius vonios burbulus, druską, specialias putas ar žolelių antpilus. Šiose priemonėse esantys įvairių augalų ir vaisių kvapnūs eteriniai aliejai ne tik ramina, „nuplauna” stresą, atpalaiduoja raumenis, bet ir stimuliuoja kraujotaką, stangrina bei glotnina odą, taip pat padeda gydyti įvairius negalavimus. Pavyzdžiui, peršalus rekomenduojama vonia su eukalipto aliejumi, norint atgauti jėgas, tapti žvalesniems, geriausia rinktis citrusinių vaisių, o atsipalaiduoti ypač tinka vonia su levandų aliejumi.
Nuotaika su... prieskoniu
Prieskoniai – ypatingi augalai. Juose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios užkerta kelią ligoms, į šoną veja depresiją ir blogą nuotaiką, netgi geba atitolinti senatvę. Jau žiloje senovėje žmonės žinojo, kad soduose, laukuose, pievose, miškuose, kalnuose ar net dykumose yra labai daug įvairių vertingų žolelių, augalų. Dėl prieskonių kadaise virė aršios kovos, buvo nuplaukta tūkstančiai mylių į svečias šalis. Šiandien galime pasakyti, jog tikrai ne veltui.
Cinamonas padeda atsikratyti nerimo, skatina atsipalaiduoti, gelbsti nuo blogos nuotaikos ir melancholijos, ypač šaltuoju metų laiku, kai mažiau judama, kai pasigendama šilumos ir saulės šviesos.
Šafranas dar vadinamas „raudonuoju auksu“. Tai pirmasis ir labiausiai vertinamas – vienas brangiausių pasaulyje – rytietiškas prieskonis, ypatingas savo kartoku skoniu bei specifiniu kvapu. Šafranas stimuliuoja ląstelių medžiagų apykaitą.
Vanilė viena veiksmingiausių afrodiziakų. Saldus vanilės kvapas sukuria ramybės pojūtį ir pagerina savijautą, padeda atsipalaiduoti.
Sandalmedis – tai vienas iš pačių aromatingiausių augalų mūsų planetoje. Šis augalas gerina medžiagų apykaitą, mažina karščiavimą, turi antiseptinių savybių. Taip pat padeda atsikratyti nerimo, įtampos, ramina ir atpalaiduoja.
Imbieras, gydytojų nuomone, yra universalus vaistas, virtuvės virtuozų – aštrus prieskonis, o grožio specialistų – puikus energijos šaltinis. Šis prieskonis ramina skausmą, mažina pykinimą, kurį sukelia įvairūs sūpavimai bei jūros liga, turi priešuždegiminių ir imuninę sistemą stiprinančių savybių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą