Kai trūksta geležies

Kai organizmui trūksta geležies, vystosi mažakraujystė.

Geležies stokos mažakraujystė - labiausiai paplitusi kraujo liga. Jos metu sumažėja geležies kiekis kraujo serume, kaulų čiulpuose. Dėl to sutrinka pradžioje hemoglobino, o vėliau ir eritrocitų gamyba.

Hemoglobinas - tai dažanti raudonai kraujo medžiaga, esanti eritrocituose. Jis iš plaučių išnešioja deguonį po visas organizmo ląsteles, o iš ląstelių surenka anglies dioksidą, kurį gabena į plaučius. Taigi dėl geležies trūkumo organizmas stokoja deguonies.

Paauglystėje didėja geležies poreikis, ypač mergaitėms. Net 15 proc. jų nutatomas geležies trūkumas. Blogėja jų savijauta, silpnėja atmintis.

Latentinė (slapta) geležies stoka nustatyta 34 proc. vaisingo amžiaus moterų, o 31 proc. - ryški anemija. Jos skundėsi nuovargiu, nervingumu, padidėjusiu jautrumu šalčiui, imuniteto stoka.

Dažniausia šios anemijos priežastis - tai ilgalaikis, nežymus kraujo netekimas, kai geležies daugiau prarandama nei gaunama.

Nėštumo metu geležies ir folinės rūgšties poreikis išauga dvigubai. Vaisius savo vystymuisi geležį ir folinę rūgštį ima iš motinos sukauptų atsargų. Net viena iš dviejų nėščiųjų serga anemija. Dėl šios mažakraujystės gali būti priešlaikinis gimdymas. Kūdikiai gali gimti mažo svorio, su nervų sistemos vystymosi defektais.

41 proc. vyresnio amžiaus žmonių kenčia nuo geležies trūkumo, o 22 proc. pasireiškia ryški anemija dėl kraujavimo iš virškinimo trakto, onkologinių ligų, dėl pablogėjusios rezorbcijos, žarnyno gleivinės atrofijos, dėl nepakankamos mitybos.

Sveiko žmogaus organizmas pasisavina tik dalį geležies, esančios maisto produktuose. Todėl trūkstant geležies patariama vartoti gydytojo paskirtus vaistinius preparatus. Reikia išsiaiškinti ir jau minėtų sutrikimų priežastį.

Ričardas SABŪNAS,

šeimos gydytojas