Kaip nustatyti, ar sveika jūsų oda?

„Praeina metai, bet ne grožis", – taip kažkada viename interviu pasakė legendinė prancūzų aktorė Odri Hepburn. Ir ji buvo absoliučiai teisi. Jai nė nemirktelėjusios pritartų Sophia Loren, Joana Collins, Jane Fonda ir daugelis kitų visame pasaulyje garsių moterų, kurių vardai siejami su amžina jaunyste ir grožiu. Spindinčios akys, kerinti šypsena, neblėstanti energija ir, kas svarbiausia, lygi, šviežia ir gaivi tiek veido, tiek viso kūno oda. Norint, kad oda kuo ilgiau išliktų būtent tokia, būtina ją prižiūrėti išskirtinai pagal odos tipus, būklę, stebėti kaip ši keičiasi.

Šiandien dažnai girdime teiginius: kiek žmonių, tiek skirtingų likimų arba jog kiekvieno žmogaus organizmas – individualus, kas tinka vienam, nebūtinai pritaikoma kitam ir panašiai. Analogiškas pasakymas, be jokios abejonės, galioja ir odai. Gydytojai dermatologai ir grožio specialistai skiria keturis pagrindinius odos tipus: normalią, sausą, riebią ir mišrią. Bet kurio šių tipų oda gali būti jautri arba dėl aplinkos dirgiklių – tapti šiurkšti. Laikui bėgant odos būklė, o kartu su ja ir odos tipas gali keistis. Išsiaiškinti, kokia iš tikrųjų yra jūsų odos būklė – šiandien visai paprasta. Kaip?

Odai per dieną – 15 minučių?

Anot gydytojos dermatologės dr. R. Gancevičienės, neseniai įvairios agentūros atliko moterų apklausų, kuriomis nustatyta, kad lietuvės moterys per dieną savo odos priežiūrai skiria maždaug 15 minučių. „Ar tiek pakanka? Na, teisingai prižiūrint odą, pasirenkant kokybiškas priemones ir neturint jokių odos problemų, ketvirtis valandos nėra jau tiek ir mažai. Tačiau idealią odą juk turi labai mažai žmonių, – pasakoja R. Gancevičienė. – Iš savo kaip gydytojos patirties galiu pasakyti, jog lietuviai savo oda galėtų rūpintis ir labiau. Žinoma, prieš kelias dešimtis metų situacija buvo dar blogesnė. Kita vertus, tada ir odos priežiūros priemonių, o ir pačios informacijos apie odą buvo mažiau“.

Lietuviai, gydytojos dermatologės teigimu, dažniausiai skundžiasi odos jautrumu. Tai lemia nuolatinė dažna temperatūrų kaita. „Dėl to oda linkusi rausti, sausėti, išryškėja kapiliarų šakelės, vargina tempimo jausmas. Odos būklės pokyčiai: išsausėjimas, pleiskanojimas, bėrimas, sudirgimas, dažniausiai pastebimi iš karto, plika akimi. Kas kita ikivėžiniai pakitimai odoje – pastaruosius ne kiekvienas žmogus pastebi pats ir juo labiau iš karto. Kada reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl odos būklės, pasakyti sunku. Kiekvieno situacija – vis kitokia. Kartais pasirodyti reikia ir dėl vieno spuogo ar žaizdelės, ypač jei ši negyja, šlapiuoja ilgėlesnį laiką. Tai signalas, kad kažkas odoje yra ne taip. Jei, kad ir paprastieji spuogai, išplinta visame veide, ar nugaroje, formuoja didelius mazgus, palieka randelius, nepasiduoda išnaikinami nereceptinėmis kosmetikos priemonėmis, pasikonsultuoti taip pat reikėtų“, – tvirtina gydytoja.

R. Gancevičienė pataria žmonėms kartkartėmis apsilankyti pas gydytoją dermatologą ir profilaktiškai, kad šis įvertintų odos būklę. Pastarosios gerėjimą ar prastėjimą stebėti padeda ir specialūs prietaisai. Kitaip tariant žmogus gali pats stebėti savo odos būklę.

Dauguma žmonių tik spėja, kokia jų odos būklė

Vasarai persiritus į antrąją pusę, artėjant prie pabaigos, kai kurių žmonių įrudusi tiek veido, tiek viso kūno oda, nors jie ir naudojo visas nuo saulės apsaugančias priemones, neretai atrodo pavargusi, išsausėjusi, sudirgusi. Dalies oda būna paženklinta pigmentinių dėmių. Akivaizdu, kad saulė, vėjas, sūrus jūros vanduo, smėlis, vabzdžių įkandimai ir visa kita, be ko neįsivaizduojamos ir realybėje kartais net neįmanomos atostogos, savaip paveikė odą. Nemalonius pojūčius numalšinti padeda tinkamai pasirinkta kosmetika. Priemonių pasirinkimą palengvina žinojimas, kokia yra odos būklė.

Svarbu nepamiršti ir odos tipo

Odos tipas, pasak R. Gancevičienės, gali keistis. „Kai kurios lėtinės organizmo ar odos ligos, darbo sąlygos, pavyzdžiui, kondicionieriai, kompiuteriai, odą labai išsausina, o itin šilta ir drėgna patalpa odą skatina prakaituoti. Odos tipui įtakos turi endokrininės sistemos pokyčiai, amžius (su metais oda linkusi sausėti), klimato sąlygos (saulė, vėjas, šaltis), stresas, pervargimas, išgyvenimai, žalingi įpročiai. Būtina stebėti odos pokyčius, išvaizdą, atsižvelgiant į tai, keisti kosmetikos priemones. Tokiu atveju odoje vykstantys pokyčiai nekels jokio fizinio ar dvasinio diskomforto, oda atrodys sveikai. Iškilus net menkiausiems klausimams dėl odos tipo, būklės geriausia pasitarti su specialistais“, - teigia medikė.

Kaip teigia gydytoja dermatologė dr. Rūta Gancevičienė, nesvarbu, kokio tipo būtų oda ar jos būklė, kasdienė rutininė jos priežiūra iš esmės yra ta pati: odą būtina prausti, valyti, drėkinti, maitinti. Rinktis reikia tik skirtingas kosmetikos priemones. „Būtina atminti, kad riebi oda taip pat gali būti jautri ir praradusi drėgmę. Tokia ji neretai tampa dėl specializuotos riebios odos riebaluotumą mažinančios kosmetikos, kuri riebią odą išsausina. Drėgmės netekusios odos paviršius pleiskanoja, ją tempia, tačiau poros gali būti išsiplėtusios, pati oda nusėta pūlingais spuogeliais. Klysta tie, kurie mano, jog riebios odos drėkinti nereikia. Anaiptol“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Apie odos priežiūrą senovėje:

Anot istorinių šaltinių, jau egiptiečiais pastebėjo, kad skirtingų žmonių oda skiriasi. Tarp egiptietiškų odos priežiūros priemonių dažnai buvo naudojamas plaktas stručio kiaušinis, alyvų aliejus, mielių ir pieno mišinys bei kiti šiandienos žmogui neįprasti produktai. Ar priemonė odai tinkama, egiptiečiai sužinodavo, pastarąją išbandę.

Antikos laikais odos tipai buvo „pamiršti“, buvo vaikomasi odos grožio, o jį simbolizavo šviesi spalva. Šviesi oda reiškė, kad žmogus užima aukštą padėtį visuomenėje. Tuo tarpu tamsesnę odą turėjo tik laisvo elgesio moterys ir vergai. Odai balinti graikės naudodavo kaukes, sumaišytas iš švino ir gyvsidabrio. Per odą į organizmą patekę nuodingi sunkieji metalai sutrumpindavo moters gyvenimo trukmę. Keisčiausia, kad ilgainiui sužinojusios apie tokį šalutinį balinamųjų kaukių poveikį, moterys vis tiek nesiliovė jų naudoti. Balta oda buvo madinga iki pat XIX-ojo amžiaus. Nuo švino ir gyvsidabrio odoje atsirasdavo bėrimų, skausmingų žaizdelių. Tačiau moterys išopėjusios odos negydydavo, priešingai ant jos užtepdavo dar storesnį balinamųjų miltelių sluoksnį. Neretai tai baigdavosi kraujo užkrėtimu ar net mirtimi. Odos balinimui taip pat buvo naudojamos ir kalkės, actas ar net kraujo nuleidimas.