Tas žodis ant liežuvio galo...
Per atostogas paragavote naujų ledų ir jų pavadinimą, atrodo, įsiminėte. Grįžusi namo taip pat neretai jų pirkdavote. Dar vakar juos minėjote draugei, o šiandien niekaip negalite prisiminti, kaip jie vadinasi.
Kodėl taip būna? Neretai kitas gana panašiai skambantis žodis blokuoja tą, kurį bandote prisiminti. Vietoj to žodžio centrinės nervų sistemos centrai, atsakingi už kalbą, vis pakiša panašų žodį. Kita priežastis gali būti nuovargis: smegenys nebesusidoroja su žodžių reikšmės ir skambėjimo panašumais.
Tai padeda: ieškant atmintyje "pasiklydusio" žodžio padės vadinamasis dėlionės metodas. Užuot stengusis prisiminti visą žodį iš karto, ieškokite po dalelę, pavyzdžiui, pirmosios jo raidės, arba bandykite atmintyje atgaivinti informaciją apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis pastarąjį kartą tą žodį vartojote. Taip pamažu prisikasite iki reikalingos informacijos.
Ko atėjau į virtuvę?
Atėjote į virtuvę ir stovite prie šaldytuvo negalėdama prisiminti, ko jums čia reikia. Galva tarsi visai tuščia. Bejėgiškai dairydamasi imate svarstyti, ar tai ne pirmieji senatvės požymiai.
Kodėl taip būna? Tokie atminties praradimai neturi nieko bendra su amžiumi. Pamiršote, ko atėjote, paprasčiausiai todėl, kad užsisvajojote. Ėjote į virtuvę, o jūsų mintys klaidžiojo kažkur kitur: apie ką tik baigtą pokalbį telefonu, vaikų problemas mokykloje ar savaitgalio planus.
Tai padeda: atgaivinkite atmintį kitais pojūčiais: regėjimu, uosle, klausa. Grįžkite į kambarį, iš kurio ėjote. Sėskite į tą patį krėslą, kuriame sėdėjote, arba darykite tai, ką darėte prieš eidama į virtuvę. Apsižvalgykite aplinkui. Greičiausiai pastebėsite, pavyzdžiui, išdžiūvusią gėlę ir prisiminsite, kad ėjote atsinešti vandens.
Kurgi padėjau tuos raktus?
Kasdien gaištate laiką karštligiškai ieškodama automobilio raktelių, piniginės, dokumentų ar akinių. Aiškinate tai amžinu išsiblaškymu, nes visada tokia buvote.
Kodėl taip būna? Užmaršumas nėra paveldimas, mes patys jį įgyjame. Pakanka iš tingumo ar nerūpestingumo padėti daiktą ne į nuolatinę vietą. Pavyzdžiui, raktelius numetate ant šaldytuvo, užuot padėjusi juos į stalčių koridoriuje. Nauja informacija apie vietos pasikeitimą neišlieka atmintyje.
Tai padeda: rutina padeda neapkrauti atminties. Todėl verta kasdien naudojamus daiktus dėti vis į tą pačią vietą. Pavyzdžiui, akinius visada dėkite į stalčių, o krepšelyje ant palangės visada laikykite raktus. Tokių priemonių veiksmingumas garantuotas - baigsis bėgiojimas po butą ieškant pamestų daiktų.
Tai ponas... eee
Kaip nepatogu! Norite pristatyti bičiuliams savo naują kolegą ir staiga pamirštate jo pavardę. O juk vos prieš keletą minučių išgirdote ją labai aiškiai. Tokia situacija jums sukelia nerimą.
Kodėl taip būna? Pavardes sunku įsiminti, nes jos abstrakčios ir su niekuo nesisieja. Kai ką nors sutinkate pirmą kartą, atkreipiate dėmesį į to žmogaus gestus, drabužius, veidą. Kelias sekundes bandote įvertinti jo išvaizdą ir esate tuo taip užsiėmusi, kad visai neužfiksuojate to žmogaus pavardės.
Tai padeda: kuo daugiau jutimų pasitelkite, tuo geriau funkcionuoja atmintis. Todėl naujas pavardes reikėtų iš karto pakartoti garsiai. Išgirdus naujo pažįstamo pavardę, galima pasakyti: "Labai malonu su jumis susipažinti, pone Pavardeni". Iš atminties stenkitės susieti tą pavardę su išvaizda (pvz., ponas Pavardenis yra rudaakis, kvepiantis gerais vyriškais kvepalais).
Atsiprašau, kad sveikinu pavėluotai!
Pasitaiko, kad pamirštate net artimų žmonių gimtadienius. Iš galvos išgaruoja svarbios datos. Laimei, draugai nepyksta dėl tokio neapsižiūrėjimo ir šypsodamiesi priima pavėluotus sveikinimus. Kitaip jau seniai būtumėte likusi viena.
Kodėl taip būna? Jeigu neišmokote laiku sumokėti mokesčių, jus kasdien vargina vis nauji mokesčių terminai, skaičiai ir kodai. Bandote nepamiršti vis naujų skaičių ir datų. Tokiu atveju nenuostabu, kad pamirštate gimtadienius.
Tai padeda: lavinkite atmintį ir laiku sumokėkite mokesčius. Bandykite įsiminti telefono numerius. Mažiau apkrausite atmintį, jeigu tai, ką reikia atsiminti, užsirašysite į specialų kalendorių. Jame užsirašykite gimtadienių datas, mokesčių mokėjimo terminus, visus jums reikalingus skaičius.
Ar tikrai išjungiau laidynę?
Tai, kad lyginote savo mėlynąją palaidinukę, labai gerai prisimenate, tačiau niekaip negalite prisiminti, ar tikrai ištraukėte iš lizdo laidynės kištuką. Jus ima kankinti tokios abejonės atsidūrus toli nuo namų.
Kodėl taip būna? Šimtus sykių kasdien kartojami veiksmai atliekami nesąmoningai. Taip, pavyzdžiui, užtrenkiate duris, užsukate vandens čiaupą, išjungiate kambaryje šviesą. Turbūt todėl šie veiksmai nepalieka atmintyje jokių pėdsakų ir jau po keleto minučių negalite jų atsiminti.
Tai padeda: stenkitės, kad tokie svarbūs dalykai kaip laidynės išjungimas taip pat taptų rutina. Sugalvokite kokias nereikšmingas kliūtis, kurios galėtų palikti žymę atmintyje, pavyzdžiui, nepalikite laidynės šalia laidymo lentos, nuneškite ją į kitą kambarį.
Garsiai pakomentuokite savo veiksmus. Tai padės susigrąžinti ramybę, pavyzdžiui, išvykusi slidinėti prisiminsite, kaip išjungėte laidynę ir nešėte ją iš kambario.
Ką aš norėjau pasakyti?
Vienas dalykas, kai pamirštate, apie ką kalbėjote plepėdama su draugėmis. Tačiau jau blogiau, kai panašiai atsitinka per svarbų dalykinį pokalbį. Tai nukreipia dėmesį nuo pokalbio esmės, ir galiausiai pamirštate, ką norėjote pasakyti.
Kodėl taip būna? Kai norite pasakyti ką nors svarbaus, tačiau abejojate, ar gebėsite gražiai išdėstyti savo mintis, prarandate pasitikėjimą savimi. Imate svarstyti, ar klausytojams nebus nuobodu, ar galbūt jūsų balsas nemalonaus tembro. Taip nukrypstate nuo esmės ir galiausiai pamirštate, ką norėjote pasakyti.
Tai padeda: privalote įveikti stresą, kuris trikdo loginį mąstymą. Vertėtų turėti savotišką žodynėlį, kuris padėtų atsekti "pamestą" mintį. Pavyzdžiui, žodis "darbas" primins, kad pasakojote apie savo darbo reikalus, o žodis "vaikai" padės prisiminti, jog gyrėtės, kad jūsų mažyliui prasikalė dantukas.
Stiprinkite pilkąsias ląsteles
Žmogaus atmintis, nors ir labai talpi, neretai mus nuvilia. Kodėl taip atsitinka? Nes ji nelavinama. Smegenis, panašiai kaip ir raumenis, galima stiprinti, aktyvinti jų veiklą. Tai padės lengviau įsidėmėti ir prisiminti jums reikalingą informaciją.
1. Apšilimas
Jeigu visada keliate telefono ragelį dešine ranka, pradėkite tai daryti kairiąja. Sagas taip pat sekite kaire ranka. Tokie pokyčiai smegenims bus netikėtumas ir privers intensyviau darbuotis.
2. Priverskite smegenis dirbti
Gera mankšta smegenims - bandymas įsiminti pavardes. Pažaiskite tokį žaidimą. Sugalvokite istorijas, kuriose daiktai būtų susiję su kokia nors pavarde. Jeigu jūsų kaimynė, sakykime, Rožė Vėželienė, sukurkite pasakojimą apie moterį, kuri merkdavo į vazą rožes tik tada, kai valgydavo vėžius. Galite rasti įdomiausių pavardžių laikraščiuose ir jomis pasinaudoti.
3. Kasdienė mankšta
Pratinkite smegenis prie nuolatinės mankštos. Pavyzdžiui, kasdien galite išmokti po keletą kokios užsienio kalbos žodžių, bent vieną įdomų posakį ar citatą. Spręskite kryžiažodžius. Ir nesiteisinkite, kad neturite tam laiko. Daug daugiau laiko gaištate dėl atminties spragų.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Rašyti komentarą