Kam naudinga panika dėl gripo?

Šią savaitę pasklidus informacijai apie pandeminio gripo plitimą Ukrainoje bei paaiškėjus, kad Lietuvoje gripu susirgo Karo akademijos kariūnai, panika vis labiau apima Lietuvą. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai teigia, kad situacijos dramatizuoti nereikia.

Sergančiųjų nedaug

Kaip vakar surengtoje spaudos konferencijoje teigė sveikatos
apsaugos viceministras Artūras Skikas, po savaitgalio
prastai pasijuto 35 kariūnai. Vakarykščiais duomenimis, Karo akademijoje izoliuoti buvo 70 kariūnų, 50 iš jų sirgo nesunkiai, karščiavo tik vienas kariūnas. Pandeminis gripas iki vakar dienos buvo diagnozuotas šešiems kariūnams.

“Tuo, kas įvyko tarp kariūnų, nereikia stebėtis, nes tai yra organizuota žmonių grupė, gyvenanti vienoje vietoje. Tai, kad kariūnai susirgo gripu, yra įprasta, tai vyksta kasmet, o pandeminis gripas A(H1N1) yra tas pats gripas, tik kitas jo potipis”, - sakė viceministras.

Pasak A.Skiko, 66 Lietuvoje patvirtinti vadinamojo kiaulių gripo atvejai nėra didelis skaičius. Tiesa, sezoniniu gripu didžiuosiuose miestuose šiuo metu serga apie 6,5 tūkst. žmonių - palyginti su praėjusiais metais, tai yra šiek tiek daugiau nei pernai tuo pačiu metu, tačiau epidemijos lygis dar nepasiektas.

Naujojo gripo A(H1N1) simptomai panašūs į įprasto sezoninio gripo sukeltus simptomus, juo užsikrečiama taip pat kaip ir sezoniniu - jis plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu, per aplinkos daiktus ar nešvarias rankas.

“Pandeminis gripas yra lengvas, tad sakyčiau, kad, keliant paniką, žmonės be reikalo gąsdinami”, - sakė A.Skikas.

Komentuodamas Ukrainoje susidariusią situaciją, kur gripu susirgo 200 tūkst. žmonių, 70 žmonių nuo gripo komplikacijų mirė, viceministras pabrėžė, kad tai - nedideli skaičiai, ypač žinant, kad pernai sezoniniu gripu Ukrainoje sirgo 250 tūkst. gyventojų ir 6,5 tūkst. mirė. Šiandien Ukrainoje patvirtinta tik 20 pandeminio gripo atvejų.

Vakcinavimas abejotinas

Europos Sąjungos sveikatos reikalų komisarė Andrula Vasiliu (Androulla Vassiliou) šią savaitę pareiškė, kad geriausias įrankis kovojant su naujojo tipo gripo virusu yra vakcinavimas.

Tuo tarpu Lietuvoje, kaip informavo A.Skikas, svarstoma galimybė už numatytus 700 tūkst. litų, kuriuos skyrė Vyriausybė ir už kuriuos buvo planuojama pirkti vakcinos nuo pandeminio gripo, įsigyti ne vakcinos, o antivirusinių vaistų.

“Vakcinos dar neturime, nes Lietuvai prieš porą metų buvo pasiūlyta kasmet mokėti po 3,5 mln. litų vien už tai, kad šalis būtų įrašyta į eilę vakcinai pirkti. Lietuva to nepadarė, kaip ir dar 11 ES šalių, - sakė A.Skikas. - Tačiau faktas tas, kad šiuo metu tos šalys, kurios buvo eilėje ir nupirko vakcinos šimtui procentų gyventojų, dabar susiduria su naujomis problemomis - gyventojai nenori skiepytis, 30-40 proc. gyventojų ignoruoja šią procedūrą. Naujajai vakcinai aprobuoti buvo labai trumpas laikas, tad jos patikimumas kai kuriems specialistams kelia abejonių”.

Viceministras įsitikinęs, kad Lietuvai įsigyti vakcinos nebus problemų, nes tos šalys, kurios įsigijo jos per daug, aptaria galimybę dalį vakcinos perleisti toms, kurios jos neturi. Tačiau dabar svarstomas klausimas, ar Lietuvai jos tikrai reikia.

Pasak A.Skiko, artimiausiu metu bus sprendžiama, ar vakcinos Lietuvai tikrai reikia, o gal užteks medikamentų. Galbūt už sumą, numatytą vakcinoms, bus papildomai perkama antivirusinių vaistų. Pasak jo, pandeminis gripas A(H1N1) yra gana paprastas, o laiku skiriant gydymą išvengiama komplikacijų, todėl abejojama, ar būtina įsigyti vakcinos nuo šio gripo.

“Kol kas nėra vieningo sutarimo ir su ekspertais. Jie deklaruoja, kad reikėtų skiepyti 30 proc. populiacijos, bet klausimas, ar žmonės sutiks ir norės skiepytis”, - sakė SAM atstovas.

Apibendrindamas situaciją A.Skikas pabrėžė, kad situacija, susijusi su pandeminiu gripu, Lietuvoje gerai žinoma, kontroliuojama ir valdoma, tad nerimauti nėra dėl ko.

Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”