Karštis ir garai dovanoja kūno ir dvasios sveikatą

Profilaktika

"Saunoje turi būti šviežias oras, karštas garas ir tylu kaip bažnyčioje. Tada ji suteiks švarumo pojūtį, garantuos sveikatą, sielos ramybę, proto džiaugsmą ir kitus teigiamus pojūčius", - tikino svečiai iš Suomijos, praėjusią savaitę viešėję Klaipėdoje.

Sausio 25 d. Klaipėdos parodų rūmuose buvo surengtas Suomijos pristatymas. Suomijos respublikos ambasadorius Timas Lahelma, kultūros atašė Outi Polon, garbės konsulas Kristeris Castrenas ir menininkai Jarnas Juhanis Peltonenas bei Matis Karjanoja klaipėdiečiams pristatė didžiulę parodą "Vizijos iš Suomijos". Su Suomijos gamta, kultūra, miestais žiūrovus supažindino informaciniai stendai, plakatų ekspozicija, tačiau didžiausio publikos susidomėjimo sulaukė fotografijų paroda "Suomija - saunų šalis" bei svečių pasakojimas apie tikrą suomišką pirtį, jos istoriją, raidą ir filosofiją.

Lietuviškų saunų klaidos

"Pirtis, į kurią einama su veltinio kepurėmis, prieš tai sumirkytomis lediniame vandenyje, - nėra sauna, tikino fotomenininkai J. J. Peltonenas ir M. Karjanoja. Tikroje saunoje turi tolygiai kaisti visas kūnas, o ne vien galva. Kad to pasiektume, visas besikaitinančio žmogaus kūnas turi būti 20 cm virš krosnies. Suomiškoje saunoje pagrindinis dalykas - nuolatinė šviežio oro cirkuliacija. Todėl gerai įrengtoje saunoje turi būti ertmė po durimis", - aiškino svečiai pagrindines lietuviškų saunų bei besikaitinančiųjų jose klaidas.

Kasdienis ritualas

Suomiams sauna - tautinė institucija. Suomijoje gyvena 5,1 mln. gyventojų, kurie turi 1,7 mln. saunų. Kiekvienais metais suomiškų pirčių skaičius išauga 15 tūkst. Tačiau suomiai neišrado saunos. Kažkas panašaus į saunas, t.y. maudynių namai ir patogumai, egzistavo senosiose kultūrose (romėniškos, keltiškos, turkiškos vonios, rusiškoji "bania", indėnų "Sweat lodge", japonų "furo", meksikiečių "temascal"), į saunas vaikščiojo jau suomių pirmtakai ugrofinai, taip pat baltai, slavai, turkai-totoriai. Daug kur saunos išnyko arba jų sumažėjo dėl ligų plitimo, dėl bažnyčios kovos su nuogumu, siekiant išsaugoti medieną.

Tik suomiai sugebėjo sauną paversti kasdieniu ritualu, šventu dalyku. Fotomenininkai iš Suomijos rodė fotografijas, kuriose užfiksuota, jog karo metu, laikinoje stovykloje apsistoję kareiviai pirmiausiai susiręsdavo sauną.

Šeimos vertybė

Tradicinė sauna - rąstinis (medinis) namukas, kur sėdima ant suolų, o ant karštų akmenų pilamas vanduo ir plakamasi beržų vantomis. Vieno kambario nameliai, šildomi garais ir ugnimi, suomiams tarnavo kaip gyvenamosios patalpos ir kaip pirtis jau 700-400 m. pr. Kr. XVIII a. išrastoje garinėje saunoje atsiranda akmenys ir nauji krosnies tipai. Elektrinės krosnies atsiradimas žymi trečią saunos tobulėjimo fazę.

Šiandien Suomijoje įvairios saunos įrengiamos atskiruose nameliuose, vasarnamiuose, apartamentuose, prie viešbučių, baseinų. Nors miestuose gausu viešų saunų, ypač populiaru įsirengti šeimynines saunas butuose.

J. J. Peltonenas ir M. Karjanoja pabrėžė, kad sauna - suomiams pirmiausia šeimos vertybė. Joje drauge maudosi visa šeima. Kitais atvejais vyrai ir moterys kaitinasi atskirai, išskyrus studentus, - juokavo fotografai. Pašnekovai tikino, jog raudonųjų žibintų kvartaluose aptinkamos saunos - ne suomiškos, tačiau sutiko, kad sauna - populiari draugų susitikimų, pasitarimų, derybų vieta.

Saunos maudynių etapai - sušilimas, prakaitavimas, užpilimas, prausimasis ir atvėsimas. Pėrimasis beržų vantomis - neatskiriama saunos maudynių dalis.

Po saunos procedūrų pasimiršta kasdieniai rūpesčiai, atsigauna sąnariai, atsipalaiduoja raumenys, kūnas prisipildo malonaus lengvumo.

Jurga PETRONYTĖ