Sveikatos receptai
Medicinos mokslų daktaras Aleksandru Kočetkovas, paklaustas, ar tikrai vanduo iš žmogaus organizmo šalina šlakus (ir todėl reikia kuo daugiau gerti), sako, jog tokia sąvoka kaip "šlakai" medicinoje išvis neegzistuoja. "Vyksta natrio druskų, kurios sulaiko vandenį organizme, sąveika su vandenį šalinančiais elementais - kaliu, magniu, kalciu", - aiškina medikas.
- Sakoma, jog vanduo išvalo organizmą. Kuo daugiau geri - tuo geriau.
- Du trečdalius žmogaus kūno sudaro vanduo, jis tikrai yra gyvybiškai būtinas. Organizmas griežtai reguliuoja jo turinį kiekvienoje ląstelėje, visuose audiniuose. Staigus vandens praradimas vadinamas dehidratacija ir yra pavojingas, kaip, beje, ir vandens perteklius organizme.
Vandens apykaita organizme vyksta gana intensyviai. Kad ir nedaug judėdamas, per parą žmogus išskiria maždaug 2,5 litro vandens.
Egzistuoja dvi troškulio rūšys - tikras ir netikras. Kraujo sutirštėjimas, kurį reguliuoja centrinė nervų sistema esant dideliems fiziniams krūviams, sukelia stiprų troškulį. Šiuo atveju geriau gerti truputį pasūdytą vandenį, mineralinį arba girą.
Netikras troškulys kyla dėl kvėpavimo takų gleivinės suerzinimo, kuomet, pavyzdžiui, jūs ilgai kalbėjote arba suvalgėte ką nors sūraus, arba patyrėte nervinę įtampą. Netikram troškuliui numalšinti galima gerti bet kokį skystį, tačiau iš lėto, mažais gurkšneliais.
Skysčių perteklius kenksmingas, ypač karštu oru. Stenkitės negerti vasarą daug gazuoto vandens - jame esanti angliarūgštė gali dar daugiau sustiprinti troškulį. Geriausiai tinka kambario temperatūros negazuotas mineralinis vanduo.
- Ar galima hipotonijos ir galvos skausmo atveju gerti stiprią arbatą ar kavą kaip vaistą?
- Kava mus atgaivina dėl to, kad joje yra tonizuojančio kofeino. Kuo mažiau skysčio - tuo didesnė šios medžiagos koncentracija ir stipresnis poveikis. Esant hipotonijai, meteopatijai, staigiems atmosferos slėgio pokyčiams, kava naudinga. Ji išplečia kraujagysles, ir galvos skausmas praeina.
Be to, kofeinas stimuliuoja energijos apykaitą, centrinės nervų sistemos veiklą, teigiamai veikia apetitą ir maisto virškinimą. Tas pat pasakytina ir apie arbatą.
Jeigu galvos skausmo priežastis - migrena, kraujagyslių spazmai dėl aterosklerozės, tai kava ir stipri arbata gali pakenkti. Bet kuriuo atveju pirmučiausiai reikia pamatuoti arterinį kraujo spaudimą. Tik atminkite, jog kavos poveikis trumpas.
- Ar tiesa, kad kavą reikia gerti tik praėjus valandai po valgio, kad negalima į ją pilti konjako, labai pavojinga sykiu rūkyti?..
- Ir arbatą, ir kavą žmonės geria dažniausiai po valgio. Kadangi kofeinas yra skrandžio sekrecijos stimuliatorius, tai sergant gastritu, skrandžio opa ar rėmeniu geriau gerti baltintą kavą ir praėjus kiek laiko po valgio.
Kofeino perteklius pavojingas, todėl neverta piktnaudžiauti stipria kava. Gerkite ne daugiau kaip du tris puodelius per dieną, bet ne vakare.
Jautriems žmonėms, taip pat sergantiems širdies kraujagyslių ligomis kavos gerti negalima.
Dėl cigarečių ir alkoholio negąsdinsiu, jog tai mirtinai pavojinga, bet visą dieną gerti kavą ir rūkyti nerekomenduoju. Tai gali tapti irzlumo priežastimi ir neigiamai atsiliepti jūsų širdžiai ir maisto virškinimo sistemai.
Priklausomybė nuo kofeino - grynai psichologinė. Ji nesusijusi su fiziologija. Jūs patys pagal savo savijautą lengvai galite nustatyti, naudinga jums kava ar ne.
Išvertė P.Pamerneckas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą