Amžinė geltonosios dėmės degeneracija - pati dažniausia regėjimo sutrikimų, dažnai besibaigiančių aklumu, priežastis, tačiau apie šią ligą nieko nėra girdėję net 85 proc. Lietuvos gyventojų.
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) - dėl amžiaus
atsirandantys pakitimai centrinėje, atsakingoje už aiškiausią matymą, šviesai jautriausioje tinklainės dalyje - geltonojoje dėmėje.
Vykstant senėjimo procesams, silpsta antioksidacinės sistemos. Laisvieji radikalai, intensyvūs šviesos mėlynojo spektro spinduliai ir kiti žalingi veiksniai sukelia tinklainės ląstelių pakitimus, apsunkinamas tinklainės aprūpinimas deguonimi, vystosi hipoksija, žūsta kiti tinklainės sluoksniai.
Oftalmologės Jurgitos Popovienės teigimu, yra skiriamos dvi AGDD formos: sausoji ir šlapioji. Sausoji forma pasitaiko dažniau. J. Popovienė pasakojo, jog abi formos dažniausiai užklumpa vyresnius nei 50 metų žmones, o ligos metu dažniausiai pažeidžiamos abi akys.
Pasak J. Popovienės, esant ankstyvai ligos stadijai, pacientai niekuo nesiskundžia, tiesiog kartais gali pastebėti, jog sunkiau prisitaiko prie tamsos. Pirmasis AGDD simptomas yra neryškus regėjimas, kuris ligai progresuojant pereina į vaizdo "iškritimą", juodą dėmę regos lauko centre. Ypač pablogėja matymas, žiūrint į objektus iš arti, skaitant "šokinėja" raidės. Sausosios formos progresavimas gali trukti kelis mėnesius ar net metus, matymas blogėja palaipsniui, nepastebimai.
Šlapioji forma pasižymi staigiu, kartais net per kelias dienas, regos pablogėjimu. Iki 90 proc. šios ligos formos atvejų baigiasi aklumu. Pradžioje pacientai skundžiasi, kad tiesios linijos tampa nelygios, iškraipytos, daiktai atrodo esantys didesni ar mažesni nei iš tikro, blogėja rega, centrinėje matymo lauko dalyje atsiranda tamsi dėmė.
Dažniausia aklumo priežastis
"Iki šiol Lietuvoje pagrindine aklumo priežastimi buvo glaukoma, tačiau šiandien ją ima lenkti AGDD. Lietuvoje yra apie 13 tūkst. sergančiųjų toli pažengusia forma, kasmet suserga apie 850-1600 žmonių", - sako J. Popovienė.
Anot gydytojos, didžiausią įtaką ligos progresavimui turi rūkymas, ryški saulės šviesa, nutukimas, padidėjęs riebalų kiekis kraujuje, padidėjęs sisteminis kraujo spaudimas bei genetiniai faktoriai - didesnę riziką turi asmenys, kurių šeimoje yra sergančių AGDD.
"AGDD - neišgydoma liga. Šiuo metu taikomi gydymo metodai tik padeda neprarasti regėjimo. Rizikos veiksnius galima valdyti, genetinių - deja, ne", - sako J. Popovienė.
Gydymas
Sausoji AGDD medikamentais negydoma. Regėjimo aštrumą įmanoma pagerinti tik vaizdą didinančiomis priemonėmis. Taip pat naudinga vartoti papildus su liuteinu, zeaksantinu, vitaminais A, E, C, cinku ir selenu. Pasaulyje taip pat pradedamos tinklainės persukimo operacijos.
Pasak J. Popovienės, nuo 2001 m. auksiniu gydymo standartu pasaulyje tapo fotodinaminė terapija verteporfinu. Šio gydymo metu į veną suleidžiama šviesai jautraus vaisto, kuris, kai pasiekia tinklainę, aktyvuojamas šviesos šaltiniu iš lazerio. Įvyksta fotocheminė reakcija, kurios metu "uždaromos" naujadarės kraujagyslės, šalia esančios tinklainės struktūros nepažeidžiamos. Tačiau šios terapijos metu kraujagyslės "uždaromos" ne visam laikui, kartais prasideda uždegiminė reakcija ir regėjimas dar pablogėja. Šis gydymas taikomas Kauno ir Vilniaus universitetų akių klinikose.
Gydymas vaistais, kurie leidžiami į akį (į stiklakūnį), stabdo naujų kraujagyslių augimą. Dažniausiai reikia kelių injekcijų efektui gauti. Šis metodas taikomas Vilniaus Santariškių akių klinikoje.
Situacija Klaipėdoje
Anot J. Popovienės, Klaipėdos universitetinės ligoninės pacientai, sergantys AGDD, sudaro apie trečdalį visų ambulatoriškai besikreipiančių pacientų. Liga diagnozuojama tiriant akių dugną plačiu vyzdžiu, atliekamos akių dugno fotografijos. Artimiausiuose planuose buvo tinklainės tomografo, kuris leistų detaliau įvertinti tinklainės pažeidimo apimtį, įsigijimas ir gydymo metodų, kurie taikomi Vilniuje ir Kaune diegimas. KUL oftalmologė tikisi, kad reforma medicinoje nesustabdys pažangių technologijų diegimo ir Žemaitijos pacientams bus suteiktos reikiamos paslaugos.
Kviečiame į draugiją
Dalia Marija ŽIŽLIAUSKIENĖ, AGDD pacientų draugijos prezidentė
Mane liga užklupo netikėtai. Iki tol mačiau puikiai ir net neįtariau, jog gali kilti kažkokių su regėjimu susijusių problemų. 2005 m. pajutusi grėsmingus simptomus - užsitraukusią miglą, kreivas linijas, iškraipytas raides - buvau priversta vykti į Izraelį, mat Lietuvoje apie šitą ligą nebuvo kalbama, juo labiau - netaikomas gydymas.
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija smarkiai pakeičia žmogaus gyvenimą. Net jei ji yra pristabdoma vaistais, nepatogumų neišvengiama. Matymas tampa ribotas, akiniai vargiai padeda. Skaitymui tenka pasitelkti didinamąjį stiklą. Neįveikiamu darbu tampa net ir paprasčiausias lipimas laiptais. Baisu statyti koją, jei nematai, kur ją dedi.
Nors esame pagyvenę žmonės, tačiau mūsų organizacija labai jauna. AGDD pacientų draugija buvo įsteigta pernai. Ji dabar vienija tik per 30 narių. Jeigu visgi susidūrėte su šia pavojinga liga, nesidrovėkite ir prisijunkite prie šios draugijos veiklos. Tokiu būdu ligoniai ir artimieji galės ne tik sužinoti visą naudingą informaciją, dalintis patirtimi su likimo draugais, bet ir vieningai ginti savo teises.
Pirmasis AGDD simptomas yra neryškus regėjimas, kuris ligai progresuojant pereina į vaizdo "iškritimą", juodą dėmę regos lauko centre
Eglė RUŠKUTĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą