Konfliktai dažnai sugadina nuotaiką ne tik konfliktuojantiems, bet ir visam medikų personalui.
Dažniausiai konfliktas kyla, kai gydytojas atsako "ne" pacientui, kuris atvirai priešiškai nusiteikęs. Medikai į tokį asmenį reaguoja įvairiai. Vieni - dėl to susierzina, tampa priešiški, kiti - mėgina palenkti pacientą savo pusėn, jam pataikauja, stengiasi būti malonūs, aiškindami, kad nėra pagrindo pykti, dar kiti ignoruoja jo pyktį, elgdamiesi taip, lyg nieko nepastebėtų.
Pacientų nepasitenkinimo priežastys gali būti įvairios: nepatinka gydytojo išvaizda, žodžiai, aplinka, priėmimo tvarka ir kita.Pyktis nėra kas nors patologiška. Tai yra jausmas, skatinantis savigyną, agresiją ir yra "istoriškas", t.y. turi savo praeitį. Nuo vaikystės formuojasi pykčio pobūdis. Vieni pyksta, kai jiems sakoma liepiamuoju tonu, kiti - kai negaunama aiškių ir tikslių nurodymų, dar kiti - kai klausinėjama per daug asmeniškų dalykų. Labai dažnai didelę pykčio dalį pacientas į konsultaciją "atsineša". Ji tiesiogiai nesusijusi su tuo, ką sako ar daro gydytojas.
Yra keletas konfliktų sprendimo būdų: vengimas, užglaistymas, forsavimas, konfrontavimas, bendradarbiavimas.
Bendradarbiavimas -tai labiausiai pageidautinas konfliktų sprendimo būdas: sugebama išsaugoti santykius ir rasti abiem pusėm priimtiną kompromisą. Norint, kad vyktų bendradarbiavimas, reikėtų laikytis šių principų: pripažinti, kad konfliktas yra; išsiaiškinti, dėl ko jis vyksta ir kas svarbu kitam; pasirengti kompromisui; atidžiai klausytis ir būti taktiškiems; parodyti supratimą; siūlyti sprendimo variantus ir pasiekti nors nedidelį susitarimą. Idealu, jei abi pusės sugeba objektyviai pažvelgti į kilusio konflikto priežastį. Taip išsaugoma gera nuotaika ir išvengiama neigiamų streso pasekmių: organizmo veiklos sutrikimų ar net ligų atsiradimo.
Ričardas SABŪNAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą