Kraujasiurbių antpuolius teks iškęsti

Kraujasiurbių antpuolius teks iškęsti

Pagaliau sulaukę vasariškos šilumos ir sodų sklypuose, sodybose ar prie vandens telkinių laisvalaikį leidžiantys žmonės malonumo patiria nedaug - dauguma grįžta sukandžioti uodų ir įvairių mašalų. Specialistai nieko paguodžiamo jiems pasakyti negali - teks pakentėti.

Pavasaris - per trumpas

Kaip „Respublikai“ teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius, uodai Lietuvoje - ne naujovė, o įprastas reiškinys.

Kiek uodų gamtoje, priklauso nuo to, koks pavasaris - kuo jis drėgnesnis, tuo palankesnės sąlygos jiems veistis. Tad nieko ypatingo šiemet neatsitiko - tiesiog oras uodams veistis palankus.

„Kaip tik kalbėjausi su miškininkais, jie sakė, kad uodų šiemet ne ką daugiau, o gal net ir mažiau nei kasmet, be to, jie nėra ypač agresyvūs, - sakė specialistas. - Tiesiog pavasaris šiemet trumpesnis, tad visi tie uodų vystymosi procesai, kurie užsitęsdavo pusantro mėnesio, vyksta gerokai sparčiau, per kelias savaites“.

Uodų rūšių, kurios išsirita pavasarį, Lietuvoje yra net per 20. Jos pasirodo ne visos iš karto, bet pamažu, viena rūšis po kitos. Pirmas uodų aktyvumo pikas paprastai tęsiasi nuo gegužės iki Joninių. Antras - liepos mėnesį: jei labai gausiai palyja, išsirita kitų rūšių uodai.

Mašalų šiemet nenaikins

Atšilę orai į Dzūkiją atnešė ir pirmuosius pulkus upinių mašalų. Manoma, kad šiemet Nemune besiveisiančių kraujasiurbių gali būti itin gausu, nes jiems naikinti valstybė jau trečius metus iš eilės nesurado pinigų.

Nuo 1999 m. jų populiaciją Nemuno vandenyje buvo stengiamasi reguliuoti naudojant specialų biologinį preparatą „Vectobac“. Į Nemuną jis buvo pilamas prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Kasmet tam buvo išleidžiama apie pusę milijono litų.

Varėnos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Antano Labanausko teigimu, yra tik vienas būdas apsisaugoti nuo mašalų - sunaikinti lervas, kol jos dar vandenyje, kol iš jų dar neišsirito skraiduoliai. Tačiau nei varėniškiai, nei Druskininkų savivaldybė pinigų tam neturi. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys žiniasklaidai teigė, kad Aplinkos ministerija taip pat neturi už ką pirkti mašalų lervas naikinančio preparato.

S. Paltanavičiaus teigimu, upiniai mašalai, kurie veisiasi Nemune, - tik viena iš dvisparnių kraujasiurbių mašalų rūšių, bene agresyviausia. Kai buvo pradėta reguliuoti jų gausa, situacija buvo pagerėjusi, jie nebebuvo tokie agresyvūs.

„Pernai didelių nusiskundimų dėl upinių mašalų kiekio nebuvo, - sakė S. Paltanavičius. - Kaip bus šiemet - pamatysime. Nemanau, kad jų labai padaugės. Kita vertus, žmogaus įsikišimas į gamtą ir dirbtinis reguliavimas ne visada yra išeitis. Galbūt reikėtų keleto metų norint pasižiūrėti, ar ta rūšis sugrįžta į normalų balansą, kuris priimtinas ir jai, ir žmonėms, ar vėl reikia dirbtinio žmonių įsikišimo“.

Patartina saugotis

Teigiama, kad uodai savo aukas atranda pagal kvapą ir temperatūrą. Jie labiau puola žmones, kurie prakaituoja, nes jų kūno kvapas sklinda intensyviau. Žmogaus kūno kvapas turi daugybę dedamųjų, tačiau kol kas mokslininkams dar nepavyko atrasti medžiagos, kuri juos vilioja.

Mašalai, skirtingai nuo uodų, žmones ir gyvūnus mato.

Tiek uodai, tiek mašalai trikdo ir poilsį, ir darbą lauke. Pirmiausia nukenčia nervų sistema. Žmogus gali prastai pasijusti ir dėl daugybinių įkandimų, galinčių sukelti alerginę organizmo reakciją.

Ypač dažnai alergizuoja upinių mašalų įkandimai - įkąsta vieta greitai tinsta, smarkiai niežti. Esant daugybiniams įkandimams gresia net rimti sveikatos sutrikimai.

Repelentai jautriems žmonėms taip pat gali sukelti alergiją, jais pavojinga purkšti ar tepti vaikus. Todėl specialistai geriau rekomenduoja naudoti įvairias natūralias priemones. Liaudies medicinos atstovai yra pastebėję, kad uodus atbaido kėnių, gvazdikėlių, bazilikų, pelargonijų, anyžių, arbatmedžio ir eukalipto kvapai. Šių augalų aliejumi reikėtų patepti odą arba užlašinti kelis lašus ant šilumos šaltinio, pavyzdžiui, laužo, degtuko ar net įkaitintos keptuvės. Į laužą vakarojant galima įmesti ir kadagių spyglių arba pušų, eglių kankorėžių.

Doc. Eduardas RAZGAUSKAS, alergologijos centro vedėjas:

Tiesą sakant, žmonės labai retai būna alergiški uodų įkandimams, nors pasitaiko ir tokių. Tačiau dažniausiai jie apie tai žino ir iš anksto pasirūpina specialiomis priemonėmis bei vaistais.

Susirūpinti reikėtų, kai įkandus uodui paraudimas didesnis negu 10 cm ar įkandimo vieta smarkiai ištinsta ir per keletą dienų visa tai nepraeina. Į gydytoją reikia kreiptis ir tuo atveju, jei sukandus uodams ar mašalams atsiranda bendras silpnumas, sukasi galva, atsiranda kūno drebėjimas, pila prakaitas, sutrinka kvėpavimas, pakyla temperatūra, atsiranda dusulys.

Ypač nuo įvairių vabzdžių įkandimų reikia saugoti vaikus.

Sukandžiotas vietas niežti, o kasantis galima užsikrėsti antrine infekcija, todėl reikėtų vengti kasytis, o jei jau kasotės - ne nagais, o pirštų pagalvėlėmis.

Įgėlimo vietos niežulį galima apraminti patepant ją įvairiomis šaldančiomis priemonėmis, kurių vaistinėse tikrai didelis pasirinkimas.

Sidebar placeholder