Ne todėl, kad palūžau - tiesiog sunkiai įsivaizduoju, kaip atrodysiu bei jausiuosi atsikračiusi dar trylikos kilogramų ir pasiekusi iškeltą tikslą - 69 kg svorį.
Nūdien, sverdama 82 kg, jaučiuosi puikiai, esu patenkinta ir savo išvaizda, o organizmas visiškai adaptavosi prie reguliarios mitybos bei mažesnių maisto porcijų.
Tiesa, būtų ne pro šalį dar šiek tiek padailinti liemenį, pilvą ir šlaunis. Nors su pastarosiomis bėdų turi net mano sesuo, kurią visada laikau tikrų tikriausiu lieknumo įsikūnijimu. Trumpiau tariant, tai paveldėta bėda.
Kita vertus, neslėpsiu, kad visiškai būčiau patenkinta savimi nusitirpinusi dar bent kokius šešis kilogramus: sverdama 76 kg, jausčiausi komfortiškai šimtu procentų...
Deja, visa tai - tik emocijos ir pasvarstymai, nes neturiu jokios teisės abejoti ar pasitraukti. Ir ne tik dėl skaitytojų, kurie mūsų eksperimento įkvėpti ir patys ryžosi pokyčiams, bet ir dėl savęs. Juk tai visiškai prieštarautų mano būdui ir įsitikinimams: arba žaidimas iki pergalės, arba... žaidimas iki pergalės.
Dar pagalvojau, kad šį vidinį iššūkį pati sau dirbtinai susigalvojau, nes pastarosiomis savaitėmis lieknėjimas primena nepriekaištingai išartą vagą. Gyvenime bijau tik aukščio ir tarakonų, bet ir rutina priklauso labiausiai nekenčiamų dalykų kategorijai.
Tikiuosi, kad šiandien nukeliavusi į konsultaciją pas gydytoją Levą Chazaną gausiu naujų užduočių. Nors, pavyzdžiui, meniu naujovių kol kas neturėtų būti, nes į trečiąjį lieknėjimo etapą su sriubomis ir antrąja iškrovos - mėsos, duonos ar vaisių - diena garsaus latvio pacientai keliauja atsikratę 2/3 antsvorio. Mano atveju - 19 kg.
Aišku, šiek tiek gaila, kad mano mitybos grafike atsiradus dar vienai iškrovos dienai, negalėsiu nuo ryto iki vakaro misti tik agurkais. Kai vakar pavakare išpakavau šias mamos šviežiai paraugtas daržoves, seilės nutįso iki kelių. Ir tai buvo antrasis "seilėtekis" per vieną dieną, mat prieš tai šeimai paruošiau nuostabiai kvepėjusią jautieną, troškintą su morkomis, svogūnais ir voveraitėmis.
Beje, turbūt, juokingai atrodžiau, kai bandydama sužinoti, ar mėsa - jau minkšta, sukandau gabalėlį jautienos dantimis, o po to skubėjau skalauti burną. Juk L. Chazanas prigąsdino, kad tarp maitinimųsi negalima net tualetinio popieriaus gabalėlio nuryti, idant organizme neprasidėtų neplanuotas virškinimas.
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą