Ypač erzina po galvos plovimo delnuose kone kuokštais liekantys plaukai. Kol kas nepadeda nei specialus gydomasis šampūnas nuo plaukų slinkimo, nei vitaminizuotas pienelis. Nors patys plaukai, "išgyvenantys" auginimo stadiją, šiuo metu tapo itin žvilgūs ir stori.
Be to, vėl ėmė sausėti oda, todėl kiekvieną vakarą po vandens procedūrų išsitepu puikiai odą drėkinančiu vaikišku aliejumi - ir pigu, ir gana efektyvu.
Savaitgalį iš parduotuvės grįžau nešina kitu pirkiniu - mėnesiui įsigijau įvairių druskų voniai. Šįkart nusprendžiau šiek tiek paeksperimentuoti ir pirkau ne tik pušų ekstrakto ar jūros, bet ir ramunėlių, eukalipto ir melionių druskų. Nauda odai ar sveikatai - nenuginčijama. Net pati stebiuosi, kodėl anksčiau bent kartą per savaitę nelepinau savęs tokia nebrangia, malonia ir reikalinga grožio procedūra...
Trečia bėda, kurią, laikydamasi atvirumo ir sąžiningumo skaitytojų atžvilgiu principo, turiu įvardyti, - tai atsirandantys galvos skausmai.
Pastaruosius kelerius metus migrena kamavo kaskart, kai tik įpusėdavo ruduo. Prieš pat lieknėjimo pradžią nebūdavo nė mėnesio, kad galvos skausmas neužkluptų. Dvasinę pusiausvyrą visiškai sujaukdavo netrukus atsirandanti nemiga bei chroniškas nuovargis. Tuomet kelis kartus per metus su savo galva "susidraugaudavau" tik po savaitę trunkančių B grupės vitaminų injekcijų.
Pradėjusi lieknėti, džiaugiausi, kad per keturis mėnesius pamiršau, kokių nemalonumų sukelia skaudanti galva, tačiau jau savaitė, kai ši bėda kartais ir vėl užsuka pas mane.
Jeigu gydytojas Levas Chazanas nepasakys, kas, kaip ir kodėl, teks lėkti pas savo šeimos daktarą. Be to, manau, vertėtų dar kartą išsitirti kraują ir pasižiūrėti, kaip gi lieknėjimas paveikė mano organizmą.
Kita vertus, be išvardytų bėdų, kitų nemalonumų neturiu. Juolab ir jaučiuosi tūkstantį kartų geriau nei anksčiau. Kartais net atrodo, kad manyje paslapčia kas nors įmontavo amžiną varikliuką: vis bėgu, vis ką nors darau ir... nepailstu.
Itin pagerėjo ir miego kokybė: anksčiau galėdavau miegoti dvylika valandų, o atsibusdavau dar labiau pavargusi. Dabar gi ir septynios valandos miego garantuoja žvalumą. Jeigu vos prieš pusmetį atsigulus vidurnaktį į lovą, mane kas nors būtų pažadinęs šeštą ryto, tą akimirką nelaimingesnį žmogų už mane būtų sunkoka rasti. O kai vakar žadintuvo funkciją paryčiais atliko naujas mūsų šeimos draugas, pašokau iš lovos su šypsena.
Beje, naujasis šeimos narys - vokiečių aviganis Noksas, mūsų namuose atsiradęs prieš kelias dienas, akimirksniu užkariavo visų dėmesį ir meilę.
Dabar man svarbiau už lieknėjimą, dukrai - už žaislus, o vyrui - už dar nebaigtus ūkinius darbus name - vos prieš mėnesį gimusio "vilkiuko" valgymo ritmas, miegojimas ir kiti šuniškos svarbos reikalai. Gyvenimiškų atradimų laikotarpis tęsiasi!
Na, o rytoj pasidalinsiu konsultacijos pas gydytoją L. Chazaną detalėmis.
Natalija MOGUČAJA
Rašyti komentarą