Lieknėjimo dienoraštis. Kultas

Žurnalistinis eksperimentas

Kramsnodama vakarienę prie televizoriaus, jau ne pirmą kartą šią savaitę vos nepaspringstu mišrainėmis.

Užvakar ir vėl vos gaudžiau kvapą, kai buvo rodomas lietuviškai rinkai pritaikytas realybės šou "Kitas!".

Tai, ką žalias jaunimėlis kalba į kameras, kaip aštuoniolikmetės drąsiai aptarinėja, atsiprašant, "koks pimpalas geriau - didelis ar mažas", laido vulgarius juokelius viena kitos atžvilgiu bei giriasi visos auditorijos akivaizdoje, jog savo "papus vadina vardais", kelia atlaidų juoką.

Leipstu juokais ir iš šiuolaikinio jaunimo patarlių bei priežodžių, tokių, kaip "visi vyrai arba užimti, arba apšikti"... Nuo mergaičių neatsilieka ir šou dalyvaujantys vaikinai, drausmingai kalbantis režisierių paruoštus toooookius tekstus!.. Žodžiu, tikras cirkas.

Bet norėjau parašyti ne apie savo požiūrį į tokio lygio šou - dar nesijaučiu pasenusi, kad nesuprasčiau, kuo kvėpuoja ir kas rūpi dvidešimtmečiams. Tiesiog norėjau pasidalinti pastebėjimais apie šiame realybės šou atsispindinčią "kūdumo" propagandą.

Nuoširdžiai buvo gaila stambesenės nei varžovės merginos, kurią panelės ieškantis jaunuolis "iškitavo" vien tik už tai, kad ji neva stora, o po to išsityčiojo, kad tokioms kaip ji tik meškinų šokį šokti.

Ir tai - ne vienintelė tokia situacija, sušmėžavusi televizijos ekrane šią savaitę. Atkreipkite dėmesį ir į dalyvius: 99 procentai jų neturi nė gramo nereikalingų riebalų. O po to apsidairykite gatvėse - pastaruoju metu ėmiau atidžiau stebėti aplinkinius ir matau liūdną vaizdą, nes paauglių ir jaunuolių gretose vis daugiau jų turi antsvorio ir galbūt tyliai kenčia bendraamžių patyčias.

Mūsų šalies specialistai vis dažniau perspėja, kad Lietuvai gresia nutukimo bumas, o antsvorį turi kas antras vyriškos lyties ir kas trečia moteriškos lyties atstovė. Statistinis atskaitos taškas - šešiolikmečiai.

Net neverta diskutuoti dėl to, kad lieso kūno kultas pas mus itin gajus, o štai sveikatos būklės svarba lieka antraeiliu reikalu.

Deja, ir aš pati ankstyvojoje jaunystėje dėl to visiškai sau nesukau galvos. Mano bendraamžiams, kaip ir dabartiniam jaunimui, laisvalaikiu buvo svarbūs tik baliai, meilės ir nuolatinio pinigų trūkumo problemos.

Galvoju, jeigu anais laikais televizorius būtų daugiau rūpinęsis ne pramogomis, o tikslinei auditorijai skirta ir skaniai pateikta informacija apie sveiką gyvenseną, šiandien viskas galėjo būti šiek tiek kitaip.

Na, o kadangi tariamosios nuosakos gyvenime nėra, tai tenka atsargiau vakarais kramtyti mišraines. Kitaip, neduok Dieve, tikrai dar paspringsiu. Iš juoko arba iš nuostabos, kai vėl išgirsiu ką nors panašaus į lakią frazę: "Ar žinote, kodėl storuliai tokie geraširdžiai? Jie tiesiog negali nei muštis, nei bėgioti..." Genialu.

Natalija MOGUČAJA