Džiūgauti dėl tokių pirmųjų gydytojo įvertinimų neskubėjau, nes šiek tiek jau žinau jo "psichologinius ėjimus". Ir neapsirikau: vos nuoga atsistojau ant svarstyklių ir buvo baigta kūno apimčių matavimo procedūra, garsusis latvis tiesiai šviesiai su gudria šypsena veide išrėžė, kad su drabužiais atrodau puikiai, tačiau be jų tebesu stora.
Kadangi apskritai baiminausi, jog gausiu nuo gydytojo lupti už nesusidorojimą su aplinkybėmis, privertusiomis mane kelis kartus pažeisti mitybos reikalavimus, į kalbas dėl storumo mintyse numojau ranka.
Ką čia ginčysiesi - įtariu, kad L. Chazanui vis dar būsiu stora ir pasiekusi tikslą, numetusi 28 kilogramus.
Gydytojas, lyg perskaitęs mano mintis, ištarė žodžius, kurie manęs vos neišvertė iš koto: "Žinai, Natašenka, žiūriu į tave ir galvoju: kodėl aš tau iškėliau tikslą pasiekti 69 kilogramų svorį? Aišku, iki šios ribos tau dar liko numesti pusaštunto kilogramo ir tavo išvaizda bei savijauta dar koreguosis, tačiau dabar man atrodo, jog reikia ir man šį bei tą pakeisti. Tad nuo šiol tavo lieknėjimo eksperimentą oficialiai pratęsiu ir koreguoju tikslą. Trumpiau tariant, atsikratyti turėsi ne tik likusių, bet ir dar papildomų 5-6 kilogramų bei sverti 63-64 kilogramus."
Iš netikėtumo sugebėjau tik paklausti, o kam to reikia. Nes man to tikrai nereikia.
"Kaip tu nesupranti?! Sverdama 69 kilogramus, atrodysi estetiškai gražiai tik su drabužiais, o jeigu nori, kad tavo kūnas būtų kaip modelio, reikės dar šiek tiek pasistengti", - atsakė L. Chazanas, paskutinės konsultacijos metu nei šmaikštavęs, kaip įprasta, nei puikią nuotaiką spinduliavęs. Nors, beje, buvo ką tik grįžęs po atostogų Rodo saloje... Gal aklimatizacija?..
Gydytojas, lyg nekreipdamas dėmesio į mano veide atsiradusį suglumimą, dėstė toliau savo tiesas: "Pasakysiu tau, Natalija, atvirai: kai mudu susėdome pasišnekučiuoti tą vakarą po pirmojo mūsų interviu, ir tu teiravaisi, ar sutiksiu dalyvauti "Vakarų ekspreso" žurnalistiniame eksperimente bei konsultuoti tave lieknėjimo metu, galvojau, kad tau visa tai - tik žaidimas. Kad tu palūši vėliausiai po kelių mėnesių... Nepaisant to, kad atrodei protinga, komunikabili ir guvi moteris. Dabar esu jau tikras šimtu procentų dėl tavęs... Tik noriu tavęs paprašyti: pasistenk išlaikyti svorį bent 3-4-erius metus ir pagyventi modelio sudėjimo moters gyvenimą..."
Aha, distrofikės gyvenimą.... Esu karingo charakterio ir gyvenime mėgstu įrodinėti savo tiesas, todėl suskubau pasakoti, kad aplinkiniai ir dabar jau aiškina, jog lieknėti pakaks ir 69 kg svorio siekti man visiškai nereikia. Gydytojas tik atkirto: "Jeigu jau ryžaisi eksperimentui, tai eik iki galo, mieloji!
Įsivaizduoju, kaip "apsidžiaugs" mano mama sužinojusi, kad rudeniop sversiu tiek, kiek svėriau būdama vos šešiolikos... O jeigu L. Chazanui dar kas nors šaus į galvą? Matyt, teks man griebtis moteriškų gudrybių...
Na, o dabar jau garantuota, kad bet kuriuo atveju mūsų dienraščio eksperimentas tikrai nesibaigs rugsėjo 5-ąja, po kurios turėjo sekti pusmečio trukmės stabilizacijos laikotarpis. Mat tik po šios dienos pereinu į vadinamąjį trečiąjį etapą.
O ir šis etapas, pasirodo, nėra paskutinis - prieš stabilizaciją dar reikia įveikti ketvirtąjį etapą, kai, be "varškiadienio", atsiranda papildoma iškrovos diena. Į jį gydytojas mane perves rugsėjo 10-ąją vyksiančios kitos konsultacijos metu.
Rytojaus dienoraštyje - trečiojo etapo valgiaraščio naujovės.
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą