Ligos simptomai jau blanksta, tačiau sirgimas neigiamai atsiliepė svorio kritimui, nes judu gerokai mažiau nei įprastai.
Vakar kritiškai apžiūrinėjau save veidrodyje ir vaizdas mane tenkino: atrodau dar ne taip, kaip norėtųsi, bet tai, kad nutirpo devyni kilogramai, yra akivaizdu. Ypač džiugina gražėjančios probleminės kūno vietos - šlaunys, klubai ir liemuo bei idealiai apvalią formą įgaunanti minkštoji.
Tačiau akys mato ne tik pirmuosius lieknėjimo rezultatus, bet ir kitus dalykus. Ypač valgomus. Deja, dar negaliu pasigirti atsikračiusi priklausomybės nuo maisto.
Nors ir gardūs, tačiau vos keturių rūšių į "Pramogų banko" sveikuolių meniu įtraukti mėsos patiekalai jau įkyrėjo, todėl vakar nusprendžiau vos trečią kartą nuo lieknėjimo eksperimento pradžios palepinti šeimą pietumis. Iš maltos jautienos lipdžiau anksčiau ne itin mėgstamus, o dabar vienais geidžiamiausių tapusius kotletukus.
Kadangi namiškiai mėgsta, kad jie būtų kuo mažesnio dydžio, tai ir aš psichologiškai nenukentėjau, nes, kaip ir anksčiau, suritinau du iškeptus bei su morkomis, svogūnais ir slyvomis iššutintus kotletus. Būtent toks kiekis ir atitiko man priklausančią mėsos arba žuvies porcijos svorį - 140 g.
Tiesa, tingėjosi spausti sau natūralias sultis - namuose esanti sulčiaspaudė savo misiją atlieka greitai, tačiau kol visą tą "griozdą" po to išplausi!...
Teko sultis pirkti ir čia laukė atradimas: nemaniau, kad maisto produktų įvairove turtingos mūsų parduotuvės negali pasiūlyti plataus gerų sulčių pasirinkimo. Tik pradėjusi lieknėjimo eksperimentą atkreipiau dėmesį, kad sultimis vadinami skiesti koncentratai ir net sumokėjęs keturis ar penkis litus negali būti tikras, kad įsigytame pakelyje - šimtaprocentinės sultys, o ne cheminėmis medžiagomis pasaldintas ir paspalvintas bei su vandeniu skiestas gėralas.
Vis dėlto vynuogių, obuolių ir apelsinų sulčių su užrašu "100 proc." ir be priedų pavyko rasti, todėl liko pasigaminti salotų.
Ruošdama aliejumi pagardintas pomidorų, agurkų ir ridikėlių salotas, jokio diskomforto nejaučiau, nes jos tiko ir mano pietų racionui. Reikiamą kiekį pasimatavau spintelėje saugomu tuščiu jogurto "Miau-miau" indėliu, kuris ir atitinka pagal Levą Chazaną leidžiamą suvalgyti daržovių porciją.
Na, o jau kai iš virtų bulvių su pašildytu pieneliu ir sviestu paruošiau bulvių košę, pagardintą šviežiais krapais ir svogūnų laiškais, tai seilės nutyso iki kelių. Dar kad visą šį gėrį pagardinus spirgais ir prikimšus pilvą!..
Bet nieko: bus dar tų bulvių košių. Ir pieniško šokolado, kurį labai mėgstu. Ir šaltibarščių, kuriuos dievinu. Tik - mažiau. O dabar, kaip sakoma, reikia apsiginkluoti kantrybe. Juk liaudies išmintis byloja, kad kiekvienas, kuris nori sulaukti saldaus gyvenimo vaisiaus, obelį turi pasodinti pats.
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą