Lieknėjimo dienoraštis. Paieškos

Žurnalistinis eksperimentas

Trečiadienis ir sekmadienis virto mano mėgstamiausiomis savaitės dienomis, nes pagal antrojo lieknėjimo etapo maitinimosi grafiką manęs laukia saldžios vakarienės.

Priminsiu, kad minėtomis dienomis valgytas baltą ir raudoną mišraines gydytojas Levas Chazanas pakeitė 50 g varškės sūrelio (be šokolado glaisto), 3 arbatiniais šaukšteliais razinų ir keturiais sausainiais bei kefyru.

Būtent sausainių paieška ir virto problema, nes jie gali būti ne bet kokios sudėties, o pagaminti iš miltų, vandens ir druskos, be jokių saldžių ar cheminių priedų. L. Chazanas paaiškino, kad galima valgyti trapius krekerius ar galetas.

Miško kvartale, kur ir gyvenu, aplaksčiau visas maisto prekių parduotuves. Prisipirkau aštuonių rūšių įvairių nesaldžių ir salsvų sausainių, bet juose vis tiek buvo bent minimalus kiekis priedų.

Kai paskambinau gydytojo vadybininkei Lietuvoje - kretingiškei Sigitai, ji nusijuokė sakydama, kad aš nesu vienintelė gydytojo pacientė, susidurianti su šia problema

Anot Sigitos, Kretingoje tinkančių lieknėjantiesiems sveriamų sausainių tikrai galima nusipirkti: "Jie tokie pailgi, su skylutėmis".

Prieš važiuodama į Kretingą, nusprendžiau dar pasiskambinti ir verslininkui Alvidui Paulikui, paskatinusiam mane savo pavyzdžiu kovoti su antsvoriu ir šiuo metu jau pasiekusiam stabilizacijos periodą.

Gavusi konkrečius nurodymus, kur tų nelemtų pailgų, trapių sausainių ieškoti, lėkiau į "Akropolį". Būtent ten ir radau Alvido nurodytus ne sveriamus tešlainiukus, o mėlynos spalvos sausainių dėželes su užrašu "Made in Italy", kainuojančias apie tris litus.

Nusipirkau iš karto tris ir jų man užteks mažiausiai keliems mėnesiams. Mat kiekvienoje dėžutėje esantys sausainiai padalinti į mažesnes pakuotes. O pagal reikiamą kiekį, vienai vakarienei ir priklauso vienas pakelis, sveriantis 35 gramus.

Nepaisant ilgo blaškymosi po parduotuves, praėjusį sekmadienį su malonumu išsidėliojau ant lėkštės ir razinas, ir sausainiukus, ir vanilinę varškytę, o šalia pasistačiau stiklinę kefyro. Dievulėliau, kaip gi buvo skanu! Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad kada nors jausiuosi soti suvalgiusi vos 50 g varškės sūrelio, vos kelių centimetrų aukščio plonų sausainiukų krūvelę ir "palesusi" razinų.

Šįvakar mano vyras turbūt vėl šypsosis pamatęs po saldžios vakarienės palaimos nušviestą mano veidą. Pasirodo, iki visiškos laimės reikia ne kokių trijų riebių cepelinų ar ant laužo keptų "Medžiotojų" dešrelių gvardijos, o gerokai mažiau.

Ir dar - apie mano svorį: nuo praėjusio šeštadienio vėl susidūriau su svorio kritimo pauze - tris dienas svarstyklės rodė 85 kg. Na, o vakar pradėjo tirpti ir tryliktasis mano antsvorio kilogramas.

Natalija MOGUČAJA

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder