Ar čia vasariški karščiai kalti, ar vis dėlto dėl sumažėjusio maisto kiekio organizme vykstantys pokyčiai duoda apie save žinoti, bet su plaukiančiu ar akimirksniui aptemstančiu vaizdu mano akys susiduria kasdien. Pakanka padaryti bet kokį staigesnį judesį, ir kelias sekundes žvilgsnis sunkiai "fokusuojasi".
Būtinai reikės pasiteirauti apie tai gydytojo Levo Chazano, pas kurį trečiai konsultacijai vyksiu jau kitą savaitę. Anksčiau jis tik buvo perspėjęs apie galimus šalčio priepuolius, su kuriais ir buvau susidūrusi.
Vakar net prisiminiau pokalbį su homeopate. Prieš mėnesį skambinusi gydytoja, be kita ko, tuomet perspėjo mane, kad vieną gražią dieną dėl pernelyg mažo cukraus kiekio mano organizme galiu prarasti sąmonę ir kur nors nugriūti.
Tiesą sakant, tada šių medikės žodžių nesureikšminau, nes per 29 nugyventus metus sąmonės buvau netekusi tik vieną kartą - paauglystėje.
Na, o visa kita - puiku. Remiantis vakarykščio ryto svėrimosi duomenimis, iki dešimties numestų kilogramų ribos liko keli šimtai gramų.
Be to, atliekant trečiąją vakuuminio masažo procedūrą kitų "Grožio linijos" lankytojų beveik nebegąsdinau savo riksmais. Aišku, vidinių šlaunų pusių jautrumas siurbimui nė kiek nesumažėjo, tačiau masažuojant kitas kūno vietas, raukiausi vis mažiau. Tiesa, kai masažuotoja Alma "apsiginkluodavo" plastmasiniu apverstos taurės formos antgaliu, skaudėjo nevaikiškai - atrodė, kad ta taurė susiurbs ne tik poodinį celiulitą, bet ir visus šonkaulius.
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą