Paaiškėjus, kad Vyriausybė nusprendė suvienodinti visų sričių medikų darbo laiko ir atostogų trukmę, kilo medikų nepasitenkinimas. Nors nutarimo dėl darbo trukmės suvienodinimo vykdymas atidėtas vienam mėnesiui, medikų tai neguodžia - jie tokiuose valdžios institucijų veiksmuose įžiūri sistemos griovimo požymių.
Medikai buvo šokiruoti
Kaip neseniai rašė “Respublika”, “Valstybės žiniose” išspausdinti du Vyriausybės nutarimai šokiravo Lietuvos medikų bendruomenę - Vyriausybė suvienodino darbo laiko trukmę iki 38 val. per savaitę ir atostogas iki 36 kalendorinių dienų per metus visoms be išimties sveikatos priežiūros darbuotojų grupėms. Iki šiol daugybę išimčių numačiusiuose teisės aktuose gydytojų savaitinė darbo laiko trukmė svyravo nuo 30 iki 39 val., o atostogos nuo 35 iki 42 dienų.
Vyriausybės nutarimų pataisos labiausiai palietė vadinamųjų rizikingų profesijų medikus.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikina, kad to pageidavo patys medicinos darbuotojai, o pagrindinis motyvas, lėmęs sprendimą suvienodinti sveikatos priežiūros darbuotojų darbo laiko ir atostogų trukmę, yra panašios visų gydytojų darbo sąlygos.
“Neetiška teigti, jog kai kurie gydytojai patiria mažesnę protinę ir emocinę įtampą, ar nustatyti, kurių medikų patiriama įtampa vertesnė lengvatų”, - teigiama SAM pranešime spaudai.
Medikams pasipiktinus, Vyriausybės nutarimo dėl darbo trukmės suvienodinimo vykdymas atidėtas vienam mėnesiui, o dėl atostogų įsigalioja nuo birželio 1 d.
Nuspręsta paslapčia?
Kaip “Respublikai” pasakojo Lietuvos anesteziologų ir reanimatologų draugijos narys Gintautas Kėkštas, draugija jį delegavo į SAM sudarytą darbo grupę, kuri vasario mėnesį svarstė medikų atostogų ir darbo laiko optimizavimo klausimus.
“Problema iškilo dėl to, kad mažose ligoninėse, pavyzdžiui, anesteziologų bei radiologų darbo krūvis mažesnis, ligoninių administracijos turi daug problemų dėl jų darbo ir atostogų apmokėjimo. Tada ir buvo pasiūlyta visų medikų darbo ir atostogų laiką suvienodinti, - pasakojo G.Kėkštas. - Aš griežtai paprieštaravau, nes didžiosiose ligoninėse anesteziologų ir reanimatologų darbo krūviai labai dideli. Jei rajoninėse ligoninėse jų darbo krūviai per maži, ten problemas ir reikia spręsti”.
Gydytojo teigimu, medikų atstovams, dalyvavusiems pasitarime, buvo pasakyta, kad tai - tik pirmas apsižvalgymas, šiuo klausimu dar vyks daug susitikimų ir bus mėginama ieškoti konsensuso. Tačiau gegužės pradžioje medikai sužinojo, kad balandžio 28 d. Vyriausybei buvo pateikti projektai, o 29 d. jie skubos tvarka buvo priimti.
Apie tai “Respublikai” teigė nebuvęs informuotas net Lietuvos anesteziologų ir reanimatologų draugijos valdybos narys Mindaugas Šerpytis, kuris yra ir SAM konsultantas anesteziologijos ir reanimatologijos klausimais.
Tiek Lietuvos anesteziologų ir reanimatologų, tiek Lietuvos radiologų asociacija dar 2007 m. su SAM yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį, kuria ministerija įsipareigojo prieš priimdama sprendimus, susijusius su profesinės veiklos reglamentavimu, su profesinėmis organizacijomis konsultuotis. Sutarčių niekas neatšaukė, tačiau vykdyti savo įsipareigojimus SAM kažkodėl “pamiršo”.
“Manau, ministerija turėtų, jeigu neatsižvelgia į mūsų nuomonę, bent jau informuoti specialybines organizacijas, ką planuoja daryti, tačiau šiuo atveju viskas buvo padaryta tyliai ir paslapčia”, - “Respublikai” sakė Lietuvos radiologų asociacijos prezidentė dr. Jūratė Dementavičienė.
Argumentų neišgirdo
Medikų teigimu, kiekvienos specialybės medikų darbas turi savo specifiką, į kurią, priimant su darbu susijusį sprendimą, turėtų būti atsižvelgta. 2003 m. priimtame Vyriausybės nutarime dėl darbo ir atostogų trukmės buvo įvardinti veiksniai, rizikos faktoriai, dėl kurių diferencijuojama trukmė. Tuo tarpu rengiant pastarąjį nutarimą jokios motyvacijos ir pagrindimo nebuvo pasakyta.
“Manyčiau, keičiant tokį svarbų nutarimą, kuris liečia labai daug sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų, turėtų būti motyvuota, kodėl tie argumentai, kurie galiojo tada, nustojo galioti dabar, - sakė J.Dementavičienė. - Juk, pavyzdžiui, radiologų darbe iš esmės niekas nepasikeitė, egzistuoja tie patys rizikos faktoriai - elektromagnetinis laukas, jonizuojančioji spinduliuotė, o ką jau kalbėti apie kitą medicininio darbo specifiką”.
Pasak Lietuvos anesteziologų ir reanimatologų draugijos tarybos narės ir mokslinės sekretorės prof. Jūratės Šipylaitės, tą patį galima pasakyti ir apie anesteziologus ir reanimatologus. Ir visi tie rizikos faktoriai niekada neišnyks. Negana to, pakeitimai liečia ne tik gydytojus, bet ir slaugytojas, kurių darbas taip pat labai intensyvus ir kurių yra gerokai daugiau nei gydytojų.
“Suprantama, kiekvieno gydytojo darbas atsakingas, kiekvienas susijęs su sergančiu žmogumi, o sergančiajam jo liga yra pati svarbiausia, - sakė J.Šipylaitė. - Tačiau mūsų, anesteziologų ir reanimatologų rankose - visiškai bejėgis pacientas, už kurio gyvybines funkcijas atsakingi tik mes. Tad ar mums tenka patirti didesnę įtampą, ar mažesnę nei, pavyzdžiui, šeimos gydytojui?”
Pašnekovų teigimu, teiginiai, kad neetiška nustatinėti medikams skirtingą darbo ir atostogų trukmę, yra nekompetentingi. Tokiais pareiškimais kiršinama medikų visuomenė.
“Visų medikų darbas yra svarbus, tačiau egzistuoja tam tikri objektyvūs kriterijai, - svarstė J.Šipylaitė. - Visose išsivysčiusiose valstybėse darbo intensyvumas ar rizikingumas vienaip ar kitaip kompensuojamas. Kadangi Lietuvoje tai nekompensuojama didesniu užmokesčiu už darbą, savotiška kompensacija buvo šiokios tokios lengvatos. Dabar norima atimti ir tai”.
Neteksime specialistų
Lietuvos anesteziologų ir reanimatologų draugijos valdybos nario doc. Alio Baublio teigimu, iš esmės tokiu Vyriausybės sprendimu mažinami medikų atlyginimai, nes mažėja darbo valandų, tad ir valandinis apmokėjimas. Belieka daryti išvadą, kad taip valdžia nusprendė taupyti lėšas.
“Tačiau kažkodėl pamirštama, kad specialistų Lietuvoje ir taip trūksta, - sakė A.Baublys. - Vakarų šalyse anesteziologo atlyginimas už tą patį darbo laiką yra kelis kartus didesnis nei Lietuvoje. Tai sunki specialybė, kurią medikai renkasi nedažnai, todėl juos mėginama pritraukti didesniais atlyginimais”.
Pasak M.Šerpyčio, anesteziologų visame pasaulyje trūksta ir net po visų Lietuvoje vykusių atlyginimų didinimų mūsų medikų algos 4-5 kartus mažesnės nei, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. O dabar iš jų atimami net socialiniai privalumai. Viso to pasekmės gali būti liūdnos - medikai, į kurių parengimą valstybė investuoja didelius pinigus, vėl pradės bėgti iš Lietuvos. Netekus specialistų, prastės paslaugų kokybė, nebus patirties, žinių perdavimo.
“Tokiais veiksmais daroma ne sveikatos sistemos reforma, o antireforma, nukreipta prieš gydytojus, - sakė G.Kėkštas. - Viskas baigsis tuo, kad po kelerių metų kils kartų kaitos problema, kai dabar dar dirbančių vyresnio amžiaus specialistų nebebus kuo pakeisti ir medikus Lietuvai teks importuoti”.
Aida VALINSKIENĖ, "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą