Lietuvoje ilgėja sveiko gyvenimo trukmė

Sekmadienį, balandžio 7-ąją, bus minima Pasaulinė sveikatos diena. Europos statistikos tarnybos Eurostato 2011 m. vertinimais, tikėtina, kad lietuvė moteris, sulaukusi 65 metų, gyvens dar 19,2 metų, tačiau iš jų tik 6,7 metų bus geros sveikatos. Lietuvis vyras, sulaukęs 65 metų, tikėtina, gyvens 14 metų, iš jų bus geros sveikatos - 6,1 metų.

Sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėja. 2005 m. lietuvis, sulaukęs 65 metų, turėjo tikimybę būti geros sveikatos 5,2 metų, o 65 metų lietuvė - 4,3 metų.

2011 m. Europos Sąjungos valstybių narių gyventojų tikėtino sveiko gyvenimo vidurkis sulaukus 65 metų tiek moterų, tiek vyrų buvo 8,6 metų.

Daugelio kitų Europos šalių gyventojai, tikėtina, ilgiau bus geros sveikatos. Ilgiausiai sveikatą išlaiko švedai ir norvegai. Švedžių, sulaukusių 65 metų, tikėtina gyvenimo trukmė - 21,3 metų, vyrų - 18,5, o tikėtina sveiko gyvenimo trukmė - atitinkamai 15,2 ir 13,9 metų. Norvegių, sulaukusių 65 metų, tikėtina sveiko gyvenimo trukmė - 15,9, o vyrų - 14,7 metų.

Trumpesnė sveiko gyvenimo trukmė laukia slovakų (65 metų sulaukusių moterų ir vyrų tikėtina sveiko gyvenimo trukmė - atitinkamai 2,9 ir 3,5 metų), estų (atitinkamai 5,7 ir 5,6 metų), latvių (5 ir 4,8 metų), rumunų (4,7 ir 5,3 metų) ir kipriečių (5,8 ir 8,2 metų).

Eurostato duomenimis, 2011 m. Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos sveikatos apsaugai sudarė 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 533 eurus vienam gyventojui.

Europos Sąjungos valstybių vidurkis buvo 7,3 proc. BVP, arba 1 843 eurai vienam gyventojui. Didžiausią dalį BVP sveikatos apsaugai skiria Nyderlandai - 8,5 proc., Prancūzija - 8,3 proc., mažiausiai - Kipras ir Rumunija (po 3,4 proc.)

Lietuvos gyventojų išlaidos sveikatos priežiūrai nemažėja. 2013 metais jos sudarė 6,1 proc. visų vartojimo išlaidų. Už lietuvius didesnę dalį vartojimo išlaidų sveikatos priežiūrai skiria tik šveicarai (15,7 proc.), rumunai (7,3 proc.), graikai (6,9 proc.), bulgarai (6,7 proc.) ir portugalai (6,5 proc.).

Mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį sveikatos priežiūrai lietuviai išleido 2006 m., kai jų išlaidos sveikatos priežiūrai sudarė 4,7 proc. visų vartojimo išlaidų.