Lietuvos slaugytojoms - užsieniečių patirtis

Klaipėdos universitete

Šiandienos slaugytojos - ne vien basonų ar vaistų nešiotojos, bet didelę kompetenciją turinčios gydytojų pagalbininkės. Žinių jos įgyja ne vien aukštosiose Lietuvos mokyklose - semiasi jų ir užsienyje.

Praėjusią savaitę praturtinti savo žinių bagažą jos galėjo Klaipėdos universitete
(KU) vykusioje tarptautinėje slaugos mokslininkų ir specialistų konferencijoje. Apie 300 dalyvių sulaukusi konferencija - tokio masto pirma Rytų Europos slaugos mokslo istorijoje.

"Tai labai reikšmingas įvykis slaugos mokslui, taip pat mūsų universitetui, - sakė KU Sveikatos mokslo fakulteto Slaugos katedros vedėjas Artūras Razbadauskas. - Slaugos mokslas žengia pirmus žingsnius Lietuvoje ir žmonių, kurie supranta šio mokslo problemas, jo vystymosi galimybes, pagalba mums labai svarbi. Svarbu kartu su partneriais iš užsienio plėtoti ryšius ir dalintis sukaupta patirtimi. Tuolab kad mūsų slaugos doktorantai dažniausiai mokosi užsienyje, ten jie įgis mokslo daktaro laipsnius."

Į konferenciją skaityti pranešimų atvyko slaugos mokslo korifėjai iš Skandinavijos šalių, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Olandijos. Tarp jų - Europos slaugos mokslo akademijos (EANS) prezidentė profesorė Ingalill Rahm-Hallberg iš Švedijos.

Europos slaugos mokslo akademijos prezidentė profesorė Ingalill Rahm-Hallberg (pirma iš kairės) slaugos mokslo plėtotę Lietuvoje įvertino kaip pranokstančią lūkesčius

EANS - nuo 2002 metų veikianti nepriklausoma organizacija, vienijanti slaugos specialistus, studijomis ir moksline veikla įnešusius svarų indėlį į Europos slaugos mokslo plėtrą. Jos nare 2006 metais - pirmoji iš Baltijos šalių - tapo ir KU Sveikatos mokslų fakulteto plėtros koordinatorė Natalja Istomina.

Slaugytojai sveikatos priežiūros sistemoje, sakė A. Razbadauskas, sudaro didžiausią profesinę grupę - Lietuvoje jų yra 35-40 tūkst., o gydytojų - tik apie 10 tūkst. Požiūris į slaugytojus nuo sovietinių metų yra kardinaliai pasikeitęs: anksčiau tai buvo tik gydytojų paliepimų vykdytojos, šiandien jos turi savo kompetenciją, savarankiškai priima sprendimus, atlieka tam tikras medicinines intervencijas.

"Jei chirurgas išoperavo - tai dar ne viskas. Žmogus nepasveiks, jei nebus psichologiškai pasiruošęs. O tuo pasirūpinti - slaugytojos darbas. Juk žmogų gydo, skausmą malšiną ir geras žodis", - sakė A. Razbadauskas.

Europos slaugos mokslo specialistai šio mokslo plėtotę Lietuvoje vertina teigiamai, kaip pranokstančią lūkesčius, todėl jie neprieštaravo, kad garsiausių Europos slaugos mokslo specialistų ir mokslininkų suvažiavimas vyktų uostamiesčio universitete.

Genovaitė PRIVEDIENĖ