Ligoniai padės valstybei sutaupyti

Ligoniai padės valstybei sutaupyti

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau rengia planą, kaip ligonių sąskaita sutaupyti net 3 mln. litų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Ketinama didinti priemokas už valstybės kompensuojamuosius vaistus. Už kai kuriuos medikamentus priemokos padidėtų 13,6 lito, o štai už medicinos pagalbos priemones - net iki 300 litų.

„Dovanėlė“ prieš rinkimus

SAM keičia kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų apskaičiavimo tvarką. Ministerija išdidžiai skelbiasi, kad dėl pakeitimų medikamentų kainos tik sumažės. Iš tiesų sumažės, tačiau tik valstybei, dengiančiai bazinę preparatų kainą. Tuo tarpu pacientai bus priversti plačiau atverti pinigines, mat jie turės padengti skirtumą nuo kompensuojamos bazinės vaisto kainos.

Jei nutarimo projektas būtų patvirtintas, paciento priemoka padidėtų net už 385 vaistinius preparatus. Tiesa, tik už 23 iš jų ji padidėtų daugiau negu 1 litu, o didžiausias priemokos padidėjimas būtų 13,6 lito. Dar labiau pinigines pakratyti teks perkantiems kompensuojamas medicinos pagalbos priemones (įvairius tvarsčius, diag­nostines juosteles gliukozės kiekiui nustatyti, vienkartinius insulino švirkštus, sauskelnes suaugusiesiems, astmos inhaliatorius ir kt.).

136 priemonėms priemokos padidėtų nuo 1 iki 283,9 lito. Privertus ligonius už vaistus primokėti daugiau, SAM planuoja sutaupyti per 3 mln. litų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Pažangiausi vaistai neįkandami

„Aš maniau, kad buvo siekiama, jog vaistų priemokos mažėtų, nes jos ir taip didelės“, - stebėjosi ministerijos planais Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) prezidentė Vida Augustinienė. Ji prisipažino, kad apie keičiamą bazinių kainų apskaičiavimo tvarką nieko nežinojo.

„Gydantis lėtinę ligą ir taip tenka primokėti nemažai. Pavyzdžiui, dabar insulinas diabetikams kompensuojamas 100 proc., tačiau priemokos vis tiek siekia 10 litų už vieną dėžutę. Anksčiau nebūdavo jokių priemokų insulinui“, - dėstė diabetu serganti V.Augustinienė.


Ji pasakojo, kad per 3 mėnesius vien už kompensuojamuosius vaistus jai tenka primokėti 150 litų. O kur dar nekompensuojamieji? „Pensininkui, gaunančiam minimalią pensiją, tikrai neįmanoma už visus vaistus susimokėti. Štai kaip tik šiandien pas mane atėjo moteris. Jai paskyrė vaistus nuo osteoporozės, už kuriuos reikia primokėti 60 litų. Neperka ji tų vaistų, nes neturi už ką - gauna 225 litų senatvės ir neįgalumo pensiją“, - pasakojo LPOAT atstovė.

V.Augustinienė apgailestavo, kad šalies vaistų politika ir taip jau yra pacientų nenaudai, mat dabar kompensuojamoji vaisto kainos dalis nustatoma pagal pigiausią vaistą. O dažnai tokie gydymo procese nėra patys efektyviausi, nes jau atgyvenę - t.y. pradėti vartoti prieš dvidešimt ar trisdešimt metų. Jei paciento pigiausias vaistas netenkina, niekas nedraudžia rinktis to paties poveikio brangesnį, tačiau ir priemoka tada bus kur kas didesnė.

„Jiems arba pigus, arba brangus, - apie valdžios požiūrį į gydymą kalbėjo pacientų atstovė. - Nežiūrima, kad efektyvūs ir tinkami vaistai būtų žmonėms prieinami. Dažnai žmonės turi kankintis, nes jiems paskiriami pigūs, o už brangesnius tiesiog neturi galimybės daugiau primokėti. Kodėl niekas nepagalvoja, kad komplikacijų gydymas valstybei kainuoja dar brangiau?“

„Respublikos“ kalbintas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas prisipažino su ministerijos Vyriausybei pateiktu nutarimo projektu dar nesusipažinęs. „Tačiau komitete jau buvo kilę įtarimų, kad, mažinant kompensuojamą bazinę vaisto kainą, priemokos gali didėti“, - teigė jis.

„Jei matysime, kad priemokos žmonėms augs, kategoriškai prieštarausime. Rekomenduosime Vyriausybei stabdyti“, - padėtį ban­dė švelninti A.Matulas. Anot jo, valstybės išlaidos kompensuojamiesiems vaistams per pastaruosius kelerius metus ir taip sumažėjo 40 mln. litų (nuo 690 iki 650 mln. litų), nors prieš tai dešimtmetį jos kasmet dėsningai augdavo 20-40 mln. litų.

Komiteto pirmininkas neslėpė: valstybė sutaupė vien dėl to, kad pacientai ėmė rinktis pigesnius vaistus. „Jau dveji metai šneku, kad šitas principas nėra korektiškas. Žmogui lyg ir yra galimybė pačiam rinktis pigesnį ar brangesnį vaistą, tačiau kai tai susieta su jo pinigais, jis tarsi ir priverstas rinktis pigesnį. Tos pačios grupės vaistų sudėtis vienoda, tačiau jie tikrai neveikia vienodai. Brangesnių, naujesnių vaistų ir pasisavinimo laikas kitas, ir organizmas juos priima kitaip“, - kalbėjo A.Matulas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder