Šiuo metu Lietuvoje yra apie 250 inkstų, tiek pat akių ragenos recipientų, 25-iems pacientams reikalinga širdies transplantacija ir maždaug 25-eri sergantieji laukia kepenų persodinimo operacijos.
Daugiausiai recipientų, laukiančių transplantacijos operacijos - žmonės, sergantys inkstų nepakankamumu. Kol atsiras donoras, tokiems ligoniams maždaug tris kartus per savaitę yra atiekamos hemodializių procedūros - valomas organizmas.
Ne tik apie sergančiuosius inkstų ligomis, bet ir apie pačią donorystę, maisto papildų, kuriuos nelegaliai platina įvairios firmos, žalą ne tik pacientų sveikatos būklei, bet ir jų gyvybei, pasakoja nuolatinis "Vakarų ekspreso" pašnekovas - Jūrininkų ligoninės Hemodializių skyriaus vyr. ordinatorius hemodializėms, nefrologas Vaclovas Vainauskas.
Transplantacija neatliekama ne tik sergant vėžiu
"Kad padėtume pacientams, laukiantiems transplantacijos operacijos, kurių kasmet daugėja, nuolat turime kalbėti apie donorystę.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 800 sergančiųjų inkstų nepakankamumu, kuriems tris kartus per savaitę po keturias valandas atliekamos hemodializių procedūros. Iš dializuojamų ligonių nemaža dalis sergančiųjų yra vyresnio amžiaus žmonės, kuriems dėl daugelio priežasčių nebūtų galima atlikti inkstų transplantacijos operacijos. Inkstai nepersodinami ir pacientams, kuriems yra virš 70 metų, taip pat šios operacijos nedaromos ir esant sunkiai sergančiojo sveikatos būklei.
Transplantacijos operacijos šimtu procentu neatliekamos sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Kai kuriais atvejais organai negali būti persodinami ir dėl per didelio sergančiųjų anstvorio, kadangi tokiems pacientams būna labai sudėtingas pooperacinis periodas. Taip pat yra didžiulė rizika persodinti organus pacientams, kuriems yra toli pažengusios širdies ir plaučių ligos.
Apie 50 proc. visų dializuojamų ligonių dėl bendros sveikatos būklės pablogėjimo kuriam tai laikui "iškrenta" iš recipientų sąrašo. Pavyzdžiui, nefrologiniai ligoniai, sergantys aktyviu hepatitu, maždaug metus laiko yra konservatyviai gydomi, kad vėl būtų įtraukti į recipientų sąrašą.
Apie 70 proc. visų dializuojamų ligonių serga virusiniais B ir C hepatitais. Dauguma sergančiųjų inkstų nepakankamumu yra šių virusų turėtojai, t.y., kai virusai nepasireiškia ir nedaro žalingo poveikio kepenims.
Tačiau daliai ligonių hepatito virusai yra aktyvūs, jie dauginasi ir pažeidžia kepenų ląsteles. Tik 20-30 proc. nefrologinių ligonių, sergančių aktyvia hepatito forma, pavyksta šį virusą pašalinti iš organizmo. Transplantacijos operacija gali būti daroma tik tuomet, kai hepatito virusas pasidaro neaktyvus. Transplantacijos operacijos taip pat atidedamos ir dėl laikinų infekcijų, kuriomis serga recipientai.
Esant virškinamojo trakto sutrikimams - skrandžio opai, erozijoms dvylikapirštėje žarnoje ir t.t., taip pat laikinai negali būti persodinami organai. Užgydžius opą, pacientas yra vėl grąžinamas į recipientų sąrašą."
Visuomenė turi būti informuojama
Nefrologas Vaclovas Vainauskas pažymėjo: "Kalbant apie donorystę, Lietuvoje šioje srityje per metus iš esmės niekas nepasikeitė. Tik tiek, kad per pirmą šių metų pusmetį buvo atlikta daugiau transplantacijos operacijų nei pernai tuo pat metu. Tai nemažas pasiekimas, tačiau problemos neišsprendžia. Labai dažnai netenkame potencialių donorų, kadangi mūsų visuomenei trūksta informacijos apie donorystę, ligonius, kuriems organų persodinimas yra vienintelis šansas išgyventi.
Kitų šalių patirtis rodo, kad Lietuvoje atsirastų daugiau žmonių, sutinkančių po mirties tapti donorais, jeigu jie būtų nuolat informuojami - ne tik per spaudą, bet ir per kitas žiniasklaidos priemones - apie sunkius ligonius, laukiančius transplantacijos operacijos."
Unikalus pacientas
Nefrologas Vaclovas Vainauskas "Vakarų ekspresui" papasakojo apie vieną iš savo pacientų, kuris yra gana žinomas Lietuvoje žmogus. Jam neseniai sėkmingai buvo persodintas inkstas. "Šiam mano pacientui septynerius metus buvo daromos hemodializių procedūros. Beje, jis buvo pirmas dializuojamas pacientas Lietuvoje, kuriam Jūrininkų ligoninėje maždaug prieš ketverius metus buvo atlikta širdies koronarų šuntavimo operacija. Buvo didžiulė rizika operuoti dializuojamą ligonį, tačiau jis atlaikė, nors ir buvo įvairių komplikacijų.
Po širdies operacijos šiam pacientui Jūrininkų ligoninėje toliau buvo atliekamos hemodializių procedūros. Prieš metus jam buvo rastas tinkamas donoras, tačiau nuvykus į Vilnių, kur prieš operaciją pakartotinai buvo atliekami visi tyrimai, vyriškui dvylikapirštėje žarnoje buvo rastos dvi nedidelės žaizdos, kurių nebuvo prieš keturis mėnesius. Žmogus nenuleido rankų - dirbo, toliau triskart per savaitę atvykdavo hemodializių procedūroms, kartu laukė donoro.
Prieš keturias savaites jam vėl buvo rastas tinkamas donoras. Šįkart taip pat iškilo kai kurių keblumų. Donoras, kaip ir pats pacientas, kuriam reikėjo persodinti inkstą, buvo hepatito viruso turėtojas. Tačiau kadangi tiek ligonio, tiek mirusiojo hepatito virusai buvo neaktyvūs, sergančiajam buvo persodintas donoro inkstas. Visame pasaulyje tai yra praktikuojama.
Organą draudžiama persodinti tik tuo atveju, kai donoras yra sirgęs aktyvia hepatito forma, kuomet dauginantis ląstelėms yra pažeidžiami kepenys. Profesorius iš Belgijos yra pasakęs: "Daug geriau yra gyventi su veikiančiu inkstu ir hepatitu, nei be hepatito, ir be inksto." Dabar mano pacientas, kuriam neseniai Vilniuje buvo persodintas inkstas, gerai jaučiasi, jam greitai baigsis pooperacinis periodas.
Pacientas, sergantis inkstų nepakankamumu, praėjo kryžiaus kelius, tačiau dėl svetimo žmogaus geros valios ir supratimo, jis vėl sugrįš į pilnavertį gyvenimą. Daugelis žmonių mano, kad dializuojami ligoniai yra "nurašyti", taip nėra. Tarp sergančiųjų inkstų nepakankamumu yra nemažai ligonių, transplantacijos operacijos sulaukusių po dešimties metų hemodializių procedūrų. Taigi visada yra viltis."
Jaunuolis nesulaukė operacijos...
Kitas gydytojo Vaclovo Vainausko buvęs pacientas - 28-erių metų jaunuolis. "Drąsiai galiu teigti, kad dėl "šarlatanų" - tiesiai iš rankų prekiaujančių neaiškios kilmės ir sudėties maisto papildais - mirė jaunas žmogus, kuris turėjo visas galimybės sulaukti transplantacijos operacijos.
Maždaug prieš pusantrų metų šiam jaunuoliui dėl neaiškios priežasties prasidėjo inkstų funkcijos nepakankamumas. Dažniausiai inkstų nepkankamumas išsivysto dėl lėtinio inkstų kamuolėlių uždegimo.
Tai buvo neįprastas pacientas. Nepaisant sudėtingos sveikatos būklės jaunuolis pats ieškojo sau donoro. Jam inkstą padovanoti buvo pasiryžę ne tik giminaičiai, bet ir pusė kaimo, kuriame jis gyveno.
Tačiau jaunas žmogus taip ir nesulaukė transplantacijos operacijos, kadangi pateko į firmų, užsiimančių maisto papildų prekyba, pinkles. Būtų mano valia, paduočiau juos į teismą. Mano pacientas, užuot laikęsis rėžimo, ribojęs maistą, kuriame yra kalio, kuris yra "peilis" inkstams, ir tvarkingai gėręs būtinus medikamentus, - ligonis viską metė ir pradėjo vartoti papildus, kurių sudėtyje yra padidintas kalio kiekis!..
Po tokio "gydymo" jį ištiko staigi mirtis. Ir daugiau mano pacientų buvo "užkibę" ant prekeivių maisto papildais, tačiau spėjau savo ligonius laiku "atpurtyti" nuo jų.
Inkstai pradeda nykti
Gydytojas Vaclovas Vainauskas sakė, kad iš visų dializuojamų ligonių, daugiau nei 70 proc. sergančiųjų, inkstų nepakankamumas yra ne įgimtas, o įgytas. Dažnausiai pasitaikantis - inkstų kamuolėlių uždegimas. "Inkstai pažeidžiami dėl persirgtų ir iki galo neišgydytų infekcinių ligų: pūlingos anginos, ausų uždegimo ir t.t. Inkstams taip pat kenkia peršalimai bei organizmo imuninės sistemos susilpnėjimai.
Yra ūmus ir lėtinis inkstų uždegimas. Ūmus inkstų uždegimas pasireiškia karščiavimu, skausmais, kraujo priemaišų atsiradimu šlapime. Visi šie simptomai būdingi prasidėjusiam uždegiminiam procesui. Tai išgydoma.
Bėda ta, kad po kurio laiko dalis ligonių pakartotinai suserga inkstų uždegimu. Tuomet atsiranda ne tiek infekcinis, kiek autoimuninis procesas. Organizme atsiranda antikūniai, pažeidžiantys inkstų funkcijas. Inkstai pradeda nykti. Esant lėtiniam inkstų uždegimui organizme vyksta negrįžtami procesai."
Neigiamas visuomenės požiūris
"Vakarų ekspresui" pasidomėjus, kodėl dažnai artimieji atsisako dovanoti mirusiųjų organus, Nacionalinės organų transplantacijos biuro koordinatorė Diana Kiarevičiūtė informavo: "Atlikti tyrimai rodo, kad yra daug kliūčių, kodėl artimieji atsisako dovanoti mirusiojo šeimos nario organus.
Viena iš dažnai pasitaikančių priežasčių - baimė dėl neigiamo visuomenės požiūrio, ypač katalikiškose šeimose. Tačiau svarbiausia priežastis - netekties valandą, kai miršta brangus žmogus, labai sunku ne tik apispręsti, - ar aukoti organus, bet ir apskritai galvoti apie svetimų žmonių kančias. Tokiose situacijose ypač painu yra tiems žmonėms, kurių šeimoje iki nelaimės apie donorystę išvis nebuvo kalbėta. Kiekvienas iš mūsų, jaustumėmės daug geriau, jeigu būdami gyvi pareikštume ar įteisintume savo apsisprendimą dėl organų donorystės."
Kaip tapti donoru?
"Remiantis Žmogaus audinių ir organų donorystės bei transplantacijos įstatymu, kiekvienas veiksnus asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų, turi teisę kreiptis į Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantį bet kurios specialybės gydytoją dėl sutikimo ar nesutikimo, kad jo audiniai ir organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, pareiškimo.
Toks asmuo pareiškimo formą užpildo gydytojo akivaizdoje ir parašu patvirtina įrašytų duomenų tikrumą. Asmens tapatybę ir amžių patikrina bei patvirtina gydytojas. Sutikimo ar nesutikimo formą ne vėliau kaip per 3 dienas pasirašo sveikatos priežiūros vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir patvirtina įstaigos antspaudu.
Dokumentas išsiunčiamas į Nacionalinį organų transplantacijos biurą. Informacija apie asmens sutikimą ar nesutikimą, kad jo audiniai ar organai po mirties būtų panaudoti transplantacijai, yra konfidenciali ir saugoma Pacientų teisių bei žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu žmogus būdamas gyvas pareiškė, kad po mirties jo organai ar audiniai būtų paaukoti, artimųjų sutikimas dėl organų paėmimo transplantacijai nebereikalingas. Griežtai draudžiama imti audinius ir organus žmogaus, kuris, būdamas gyvas, pareiškė nesutinkąs, kad po mirties jo organai būtų naudojami transplantacijai", - "Vakarų ekspresui" oficialią informaciją pateikė Nacionalinio organų transplantacijos biuras.
Nusikalstama veikla neįmanoma
Lietuvoje įregistruota apie 2500 asmenų, pareiškusių sutikimą arba nesutikimą, kad po mirties jo audiniai bei organai būtų panaudoti transplantacijai. Daugiausiai po mirties tapti donorais yra sutikę tie žmonės, kurių šeimose yra organų ar audinių recipientų.
Anot specialistų, Lietuvoje yra daug nesutinkančiųjų paaukoti mirusiųjų artimųjų organus, kadangi visuomenei trūksta informacijos apie donorystę. "Nemažai žmonių nepasitiki registru, manydami, kad gali būti vykdoma nusikalstama veikla. Donorams yra nustatyti labai griežti medicinos kriterijai, todėl ne visi gali jais tapti. Kadangi Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registre šių duomenų nėra, tokie kriterijai nustatomi tik po žmogaus mirties, todėl nusikalstama veikla yra neįmanoma", - pažymi Nacionalinis organų transplantacijos biuras.
Pernai Lietuvoje buvo atliktos 64 inktų, 52 akių ragenos, 5 širdies ir 3 kepenų transplantacijos operacijos. Tačiau dar daugiau sergančiųjų laukia šių operacijų.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą