M.Būta: "Saugokime sveikatą, kad nereikėtų sirgti"

Ar konkurse dėl Klaipėdos TLK vadovo pareigų turėjote daug konkurentų?

Konkursas buvo nelengvas, kandidatams, kurių tikrai buvo ne vienas, buvo keliami nemaži reikalavimai. Teko laikyti 4 egzaminus, per kuriuos buvo tikrinamos ir žinios iš įvairių sričių, ir vadovavimo gebėjimai.

Koks pirmasis įspūdis tapus trečiosios pagal dydį šalyje Ligonių kasos vadovu?

Įspūdis tikrai geras. Kolektyvą sudaro apie 50 darbuotojų, kiekvienas darbuotojas čia dirba visu etatu, tad atiduoda darbui visas savo žinias ir energiją. Ne vienas darbuotojas Ligonių kasoje dirba po keliolika metų, kai kurie nuo pat pirmosios įstaigos įsikūrimo dienos. Tikiuosi su kolektyvu sutarsime ir darniai dirbsime kaip viena komanda.

Kokie artimiausi Jūsų veiklos planai?

Esu dar palyginti jaunas, manau, jog galiu nuveikti daug reikšmingo ir naudingo mūsų Klaipėdai. Neilgai trukus prasidės svarbus darbų etapas - turime pasirašyti apie 300 sutarčių su įstaigomis dėl teikiamų paslaugų apmokėjimo.

Tai ne tik Klaipėdos TLK veiklos regione esančios įstaigos, bet ir visos kitos įstaigos Lietuvoje, kuriose gydosi mūsų krašto gyventojai. Juk dabar žmonės gali gydytis kur tik pageidauja, taip pat nuo šių metų - ir užsienio gydymo įstaigose.

Lietuviai išsibarstę po visą pasaulį, tad būtinosios medicinos pagalbos išlaidos taip pat turi tendenciją augti.

Kaip įstaigos vadovas, ketinu daug dėmesio skirti pirminei sveikatos priežiūros grandžiai ir sveikatos profilaktikos programų vykdymui. Turime stengtis kuo ilgiau išsaugoti savo sveikatą, kad vėliau nereikėtų gydytis įvairių ligų, kurių galėjome ir išvengti.

Taip pat vienas iš mano veiklos prioritetų - ankstyvosios ligų diagnostikos skatinimas per Ligonių kasos finansuojamas sveikatos profilaktikos programas.

Vienos jų vykdomos sklandžiai, kitos, pavyzdžiui, vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, galėtų vykti ir geriau. Noriu paraginti tėvelius, kad iki mokslų metų pradžios, per vasaros atostogas, pasirūpintų savo vaikučių dantukais.

Gydymo įstaigos skundžiasi prastu finansavimu, taip pat tuo, jog sudėtinga plėsti gyventojams reikalingas paslaugas, nes Ligonių kasa esą nenori už tas paslaugas apmokėti?

Šiuo metu Klaipėdos TLK metinė administruojamų lėšų suma siekia 460 mln. litų. Nemanau, kad ateityje ši suma mažėtų. Tačiau sveikatos priežiūros paslaugų plėtra - vienas iš didžiausių ateities iššūkių, nes atotrūkis tarp pacientų poreikių ir valstybės galimybių viską kompensuoti sparčiai didėja. Didėja ne tik vaistų vartojimas, tačiau atsiranda vis naujesnių ir brangesnių medicinos technologijų, įrangos ir pan.

Išeitis viena - stiprinti sveikatos profilaktiką, kad būtų taupomos lėšos, skirtos brangioms stacionaro paslaugoms. Čia pagrindinis vaidmuo tenka visuomenės sveikatos specialistams.

Manau, turėtų keistis ir visuomenės mąstymas, kiekvienas turėtume taupyti valstybės lėšas. Juk nieko nemokamo sveikatos apsaugoje, kaip ir kitose srityse, nėra - už suteiktas paslaugas Ligonių kasa ligoninėms ir poliklinikoms sumoka iš visų mūsų, t. y. mokesčių mokėtojų, kišenės. Iš jos semti be atodairos jau nebegalima.

Galbūt įvedus bent simbolinį poros litų vizito pas šeimos gydytoją mokestį žmonės rimčiau susimąstytų, ar tas vizitas tikrai jam reikalingas, ar užtektų gydytojo konsultacijos telefonu.

Ne paslaptis, kad dalis žmonių pas gydytojus užeina be didelio reikalo, norėdami vien pasikabėti su daktaru, taip spręsdami savo psichologines ar socialines problemas.

Jei tokių nepagrįstų apsilankymų sumažėtų, trumpėtų ir eilės pas gydytojus, ir ženkliai būtų taupomos valstybės lėšos.

Tas pats ir dėl brangių tyrimų stacionare skyrimo, pacientų hospitalizavimo - gal kai kuriais atvejais užtektų ir ambulatorinio gydymo.

O kaip dėl naujų paslaugų plėtros?

Pritariu sveikatos apsaugos ministro nuomonei, kad naujų sveikatos paslaugų teikėjams turėtų būti nustatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis.

Per tą laiką jie galėtų įrodyti savo gebėjimus pritraukti gerus specialistus, teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams. Ir tik tada būtų pasirašoma paslaugų finansavimo sutartis su Ligonių kasa.

Ar gydymo įstaigose dar pasitaiko paslaugų prirašinėjimo atvejų, siekiant gauti daugiau lėšų?

Ligonių kasa kaip tik ir kontroliuoja, ar biudžeto lėšas gydymo įstaigos panaudoja teisėtai ir pagrįstai. Tai nereiškia, kad Ligonių kasos darbuotojai nuolat važinėja po įstaigas ir jas tikrina. Iš įstaigų gauname duomenis ir juos analizuojame. Nagrinėjame gyventojų skundus. Šioje srityje yra daug naujovių: diegiama nauja ligų kodavimo sistema, modernėja informacinės technologijos.

Kokios kompensuojamųjų vaistų tendencijos: pigs ar brangs?

Kompensuojamųjų vaistų sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, jis peržiūrimas ne rečiau kaip du kartus per metus. Tačiau siekiant įtraukti į šį sąrašą kuo daugiau pigesnių generinių vaistų, sąrašas papildomas dažniau negu to reikalauja įstatymai.

Kaip vertinate Klaipėdos sveikatos priežiūros sistemą?

Nėra vieno rodiklio, pagal kurį paprastai nuspręstume, gerai ar blogai veikia ši sistema. Bet didelį įspūdį daro tai, jog į Klaipėdos ligonines atvažiuoja gydytis pacientų iš visų Lietuvos miestų ir net užsieniečiai, nes čia dirba daug aukštos kvalifikacijos įvairių sričių gydytojų.

Tačiau vienas iš Klaipėdos ypatumų - pagal gyventojų skaičių yra per didelis stacionaro lovų skaičius. Laikantis bendros valstybės politikos, jų skaičių pagal esamus kriterijus reikėtų mažinti apie 10 proc. Vis dėlto gydymo įstaigos šiuo klausimu yra pakankamai savarankiškos, Ligonių kasa jokių drastiškų sprendimų taikyti neketina.

INFORMACIJA

Klaipėdoje gimęs ir augęs Mindaugas Būta yra baigęs du Vilniaus universiteto fakultetus - Medicinos ir Ekonomikos.
M. Būta vadovaujamos darbo patirties įgijo eidamas Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo direktoriaus pareigas bei dirbdamas Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Be to, Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje yra įgijęs praktinės mediko darbo patirties, čia jis yra dirbęs medicinos gydytoju.
M. Būta Klaipėdos universitete studijuoja Biomedicinos mokslų srities Ekologijos ir aplinkotyros krypties doktorantūrą, dirba lektoriumi.
Vedęs, žmona Indrė dirba vaikų gydytoja alergologe, šeimoje auga du vaikai - Julija ir Motiejus.