Medikė: "Didžioji dalis mitų apie kraujospūdį – laužti iš piršto"

Medicininė praktika rodo, jog Lietuvos gyventojai nėra linkę atlikti profilaktinių tyrimų, neseka savo kraujo spaudimo rodmenų. „Profilaktiškai nesitikrinant širdies ir kraujagyslių ligos užklumpa netikėtai – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Apie tai byloja ir dažnai girdimos greitosios pagalbos mašinų sirenos“, – nuogąstauja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė profesorė Žaneta Petrulionienė. Priežastimi neskirti laiko savo kraujo spaudimo patikrai dažnai tampa greitas gyvenimo tempas, nenoras lankytis gydymo įstaigose. Didelės įtakos turi ir visuomenėje sklandantys klaidingi mitai, kuriais tikėdami žmonės padidėjusį kraujospūdį tiesiog ignoruoja.

„Mitai gimsta iš nežinojimo, o medikų pareiga – informuoti ir šviesti visuomenę apie sveikatai pavojingas ligas“, – teigia prof. Žaneta Petrulionienė. Populiariausius mitus apie padidėjusį kraujospūdį profesorė sutiko pakomentuoti išsamiau.

Mitas: visuomenėje gaji nuomonė, kad padidėjęs kraujo spaudimas – nieko rimto.

Šis mitas yra klaidingas. Tiesa ta, kad net jeigu ir nejaučiate padidėjusio kraujo spaudimo sukeliamų sveikatos negalavimų, jis gali pakenkti jūsų širdžiai, inkstams, galvos smegenims, akims ir kitiems kūno organams ateityje. Todėl kiekvienas suaugęs žmogus turi žinoti, koks yra jo įprastas kraujospūdis. Ir verta kiekvienam įsiminti, kad optimalaus kraujospūdžio skaičiai yra 120/80. Pavojaus nėra, jeigu šis skaičius neviršija 140/90. Tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – būtina susirūpinti. Ypač didelis pavojus kyla, kai kraujospūdis viršija 180/110.

Mitas: jeigu savijauta gera, matuotis kraujo spaudimo nereikia.

Labai dažnai padidėjusio, o kartais ir labai aukšto kraujo spaudimo žmonės nejaučia metų metu. Be to, ne visi pagalvoja, kad galvos skausmas, sunkumas pakaušyje, svaigimas, mirgėjimas akyse gali būti dėl aukšto spaudimo. Kartais keletą dešimtmečių padidėjęs kraujospūdis neišprovokuoja jokių jutimų, nebyliai žalodamas jūsų organizmą. Dažniausiai skundai atsiranda staiga, pasireiškus komplikacijoms.

Mitas: jauniems žmonėms hipertenzija negresia.

Naujausi tyrimai rodo, jog ankstyvieji padidėjusio kraujo spaudimo – hipertenzijos – požymiai gali atsirasti net ir jaunesniems nei 18 m. jaunuoliams. Vienas iš dešimties dvidešimtmečių jau turi padidėjusį kraujospūdį. Sulig kiekvienu dešimtmečiu hipertenzijos atvejų daugėja. Todėl jau nebestebina ligoninėse sutinkami jauni žmonės, atvykę čia dėl padidėjusio kraujo spaudimo sukeltų negalavimų.

Apskritai, šiandien žmonės iki 30 m. gyvena itin aktyviai – mokosi, dirba, augina vaikus, aktyviai leidžia laisvalaikį. Šių žmonių kasdienybė neatsiejama nuo streso, įtampos. O juk pastarieji – daugelio ligų priežastis. Medikų bendruomenė nuolat kartoja, kad daug ligų jaunėja. Tad kuo anksčiau liga bus pastebėta, tuo greičiau ją bus galima išgydyti net nevartojant vaistų, o tik keičiant mitybą ir gyvenimo būdą.

Mitas: vyresnio amžiaus žmonėms padidėjusio kraujospūdžio nereikia gydyti.

Ekspertai pripažįsta, kad kraujagyslių standėjimas yra senėjimo požymis, tačiau padidėjęs kraujo spaudimas nėra toleruotina sveikatos būsena nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus bebūtumėte. Vyresniame amžiuje aukštas kraujospūdis yra pavojingesnis, daug didesnė komplikacijų rizika, dažnesni infarktai, insultai, staigios mirtys.

Rizika susirgti hipertenzija sparčiai didėti pradeda 40–50 m. amžiaus žmonėms, ypač – 40-ies sulaukusiems vyrams. Tokio amžiaus vyrai privalo akyliau sekti savo sveikatą ir labiau ja rūpintis: jie maždaug dešimtmečiu anksčiau suserga infarktais ir insultais ir gyvena dešimčia metų trumpiau nei Lietuvos moterys. Moterims kraujospūdis sparčiai didėja po menopauzės. Tyrimų duomenimis, hipertenzija nustatoma pusei penkiasdešimtmečių.

Mitas: padidėjęs kraujospūdis – tik apkūnių žmonių problema.

Kraujospūdis gali padidėti bet kam, nepriklausomai nuo kūno svorio. Tiesa, apkūnūs žmonės turi didesnę tikimybę anksti susirgti, nei turinys mažesnį kūno svorį, ypač, kai vyrauja pilvinis arba „obuolio“ tipo nutukimas. Tačiau svarbu atminti, kad įtakos padidėjusiam kraujospūdžiui gali turėti paveldimas polinkis į hipertenziją, amžius (virš 35 m.), rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, cukrinis diabetas, sūraus ir riebaus maisto pomėgis, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa, asmenybės A (agresyvus, konkuruojantis) ir D (jaučiantis nuolatinę įtampą, nemokantis atsipalaiduoti) tipai.

Mitas: kava kelia kraujo spaudimą. Tai reiškia, kad sumažinus kavos kiekį spaudimas susireguliuos savaime.

Tyrimai iš tikrųjų rodo kofeino poveikį kraujo spaudimui – kavą geriant nereguliariai pastebimas kraujospūdžio padidėjimas, kuris yra trumpalaikis. Tačiau kavą geriant nuolat, organizmas prie jos įpranta ir įtaka kraujo spaudimui sumažėja. Vis dėlto, kofeinas yra stipri stimuliuojamoji medžiaga, todėl nederėtų ja piktnaudžiauti. Rekomenduojama per dieną išgerti ne daugiau 2 puodelių kavos, jos atsisakyti antroje dienos pusėje.

Apibendrindama situaciją profesorė reziumavo: „Žmonės nelinkę skirti pakankamai laiko sau, tad visuomenėje yra gajus sąmoningas sveikatos sutrikimų ignoravimas ne tik hipertenzijos, tačiau ir kitų susirgimų atveju“.