Sveikatos apsaugos sistemos finansavimo trūkumas, Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) teigimu, dengiamas iš medikų atlyginimo fondo, todėl gydytojai nusiteikę ginti savo teises jau nebe pasitelkę socialinį dialogą, bet streikais.
Iki šiol medikų piketuose nedalyvavusi, LGS prabilo
apie galimą medikų streiką, kurio idėjai, kaip teigiama, pritaria 90 proc. sąjungos narių.
Pastarąjį kartą tokių kraštutinių priemonių buvo ruošiamasi imtis 2005 m., kai LGS kovojo už atlyginimų padidinimą medikams. Buvo paskelbta net streiko data. Tačiau tada trišalėje taryboje buvo pasirašytas susitarimas ir atlyginimai medikams buvo didinami. Iki 2008 m. Vyriausybė savo įsipareigojimus vykdė.
Tačiau pastaruoju metu, mažinant finansavimą sveikatos apsaugai, LGS teigimu, visų pirma ir nukenčia medikų atlyginimai.
“Jeigu mažinamos lėšos sveikatos apsaugai, paslauga pacientui nesuteikiama, ji persikelia į aukštesnio lygio gydymo įstaigą, tačiau ir ten papildomai lėšų niekas neskiria. Vadinasi, už paslaugą vėl sumokės medikai iš savo atlyginimo, - sakė LGS prezidentas Liutauras Labanauskas. - Atlyginimų fondas šiais metais jau sumažintas 20 proc. tam, kad galima būtų sumokėti už teikiamas paslaugas. Jau dabar yra gydymo įstaigų, kuriose gydytojai neatskaičius mokesčių uždirba 1500-2000 litų, todėl daugiau mažinti nebėra ko. Jei finansavimo problemos bus sprendžiamos mažinant darbo užmokesčio fondą, 2010 m. gydytojų atlyginimų vidurkis grįš į 2005 m.”
Pasak sąjungos vadovo, gydytojai, pasipiktinę susidariusia situacija, dar tik pradeda streiko mintį ugdyti. Jei jai vis dėlto bus pritarta, laukia gana ilgas pasiruošimo streikui, kuris nepažeistų Lietuvos įstatymų, etapas.
“Streiko motyvas - ne politinis, bet ekonominis, nes, mūsų manymu, atlyginimai buvo sumažinti neteisėtai. Mūsų atlyginimai dabar mažėja ne dėl to, kad jie turėtų mažėti, o dėl to, kad sveikatos apsaugai skirta per mažai lėšų ir trūkumas padengiamas medikų atlyginimų sąskaita”, - sakė L.Labanauskas.
LGS vadovo manymu, jei būtų pradėtas medikų streikas, tai savotiškai išspręstų šiuo metu dėl finansavimo kylančias problemas. Mat 2005 m., kai medikai ruošėsi streikui, trišalėje taryboje buvo sutarta, kokią pagalbą per streiką jie turėtų teikti pacientams, kad šie nenukentėtų ir nebūtų pažeisti Lietuvos įstatymai. Jeigu medikai teiktų tik tą pagalbą, kurią privalo teikti per streiką, tai tų pinigų, kurie dabar skiriami sveikatos apsaugai, kaip tik ir užtektų šitoms paslaugoms apmokėti.
“Kitaip sakant, valdžia pati mus skatina streikuoti - toms paslaugoms, kurių per streiką mes neteiktume, apmokėti pinigų ir nėra numatyta. Tad problemą tarp medikų ir ministerijos streikas lyg ir išspręstų, tik klausimas, ar išsispręstų problemą Lietuvos žmonėms. Manau, kad ne”, - sakė L.Labanauskas.
Skaičiai
Gydytojo priskaičiuoto vidutinio atlyginimo pokytis
2004 m. - 1210 litų 2008 m. - 3600 litų (+200 proc.)
2009 m. - 2880 litų (-20 proc.) 2010 m. - 2300 litų (-20 proc.)
2011 m. - 1840 litų (-20 proc.)
Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”
Rašyti komentarą