Miško gėrybės tik šiek tiek radioaktyvios

Miško gėrybės tik šiek tiek radioaktyvios

Turgaus paviljonų prekystaliai nukrauti neva lietuviškomis miško gėrybėmis - grybais ir miško uogomis. Tačiau pasimauti ant prekiautojų kabliuko nereikėtų - kai kurie grybai rinkti ne Lietuvoje, o Baltarusijos pasienyje, kur radiacinė tarša didesnė. Specialistai ramina: rudens gėrybių tarša neviršija leistinų normų.

Mažiau radiacijos - tik po penkmečio

Pasak Radiacinės saugos centro Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vedėjos Rimos Lydagienės, praėjus 25 metams po Černobylio avarijos, radioaktyvusis cezis (137Cs) iš Lietuvos miškų dar visiškai nepasišalino.

Jo pusėjimo trukmė - 30 metų - tai reiškia, kad po tiek laiko aplinkoje cezio dalelių kiekis sumažės perpus.

"Radioaktyviojo cezio vis dar randama grybuose - kiek jo iškrito, tiek tebėra miško paklotėje", - sakė R.Lydagienė.

Tiesa, Lietuvos miškuose radioaktyvių medžiagų kiekis palyginti nedidelis.

"Lietuvoje radiacija grybuose ir uogose niekada neviršijo leistinos normos (600 bekerelių kilograme (Bq/kg) - aut. past.). Gal pirmais metais po nelaimės buvo kažkiek daugiau, bet šiaip Lietuva - laimės kūdikis. Kur kas didesnė tarša Skandinavijos šalyse - Švedijoje, Suomijoje. Taip pat kai kuriuose Lenkijos, Vokietijos miškuose", - pasakojo specialistė.

"Švariausios" - voveraitės

Per metus Radiacinės saugos tarnyba iš daugiau kaip 20 Lietuvos miškų surenka per 400 bandinių grybų. Taip pat tiriamos ir uogos.

Pasak R.Lydagienės, jos mažiausiai radioaktyvios: uogose ne daugiau kaip 20 bekerelių kilograme. "Uogos turi didesnį vandens kiekį, mažiau sukaupia mikroelementų, todėl ir radiacinės taršos kiekiai tokie maži", - aiškino ji.

Didesnė apšvitos tikimybė - grybuose, mat jie - tarsi kempinė: sugeba sukaupti iš aplinkos įvairias medžiagas. Tačiau R.Lydagienė sako, kad baimintis jų valgyti nereikėtų. Radiacinė lietuviškų grybų tarša neviršija 500-550 Bq/kg.

Tiesa, skirtingos grybų rūšys - skirtinga ir tarša.

Labiausiai užterštas grybas (kartais net iki 600 Bq/kg) - raukšlėtasis gudukas, kitaip vadinamas kalpoku.

Lietuvių pamėgtų baravykų tarša - iki 200 bekerelių kilograme.

Mažiausiai užterštos voveraitės - jose ne daugiau kaip 50 Bq/kg.


R.Lydagienė pasakojo, kad didžiausia radiacinė tarša - Varėnos miškuose. Po Černobylio katastrofos radioaktyvus debesis praslinko Varėnos kryptimi, šiose vietovėse iškritų buvo daugiau. Dvigubai mažesnė tarša - Ignalinos, Zarasų, Utenos rajonų miškuose.

Patys "švariausi" grybai - Labanoro girioje.

Specialistė pabrėžia, kad pirmo virimo metu iš grybų pasišalina 80 procentų radioaktyvių medžiagų.

Žmogus dideliais kiekiais vartodamas radiacija užterštus produktus gauna papildomą apšvitą - ateityje gali padidėti tikimybė susirgti onkologinėmis ligomis.

Pirmi 10 kilogramų netikrinami

Pagal Europos Bendrijos reikalavimus, Iš Baltarusijos, Ukrainos bei kai kurių Rusijos regionų įvežamos gėrybės turi būti radiologiškai patikrintos - minėtos vietovės buvo labiausiai užterštos po Černobylio avarijos.

Importinių grybų bei uogų patikrą vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Kaip pasakojo VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Herbst, daugiausia grybų, uogų ir yra importuojama iš šių šalių.

Tačiau tiriama tik apie 10 procentų siuntų. Anksčiau VMVT tikrindavo visas siuntas, tačiau radiacinė produktų tarša niekada neviršijo 600 bekerelių kilograme, taigi dėl prekybininkų patogumo patikrų kiekiai sumažinti.

Tiesa, anot L.Herbst, importuojamos gėrybės į turgų nepatenka - jos dažniau naudojamos perdirbimui.

"Turguje - daugiausiai lietuviški grybai ir uogos", - įsitikinusi specialistė.

Tačiau tiksliai to žinoti neįmanoma, mat per sieną galima įsivežti 10 kilogramų grybų ar uogų - tokio kiekio netikrina.

Turgaus paviljonų pardavėjams taip pat nereikia turėti jokių leidimų, licencijų prekiauti šiomis gėrybėmis. Kartais VMVT ryžtasi turguje parduodamas uogas ir grybus patikrinti dėl radiacinės taršos, tačiau kiek tokių patikrinimų reikia atlikti per metus - nenustatyta.

"Atsižvelgiama į riziką, gyventojų skundus", - sakė L.Herbst.

Grybų ir uogų pardavėjams keliami reikalavimai įprasti: produktai turi būti švarūs, grybai nesupuvę, o uogos nesuvytusios.

Pirkėjai įtarūs

Pasak R.Ladygienės, atskirti lietuvišką uogą ar grybą nuo importinių - neįmanoma: nesiskiria nei jų forma, nei skonis.

 

Tiesa, pirkėjai turgaus prekeiviais ne visada pasitiki: pirktas gėrybes atneša tikrinti į Radiacinės saugos centrą. "Tokių įtarių pirkėjų pasitaiko kasmet, tačiau dar nė sykio nebuvo, kad atneštų uogų ar grybų tarša viršytų leistiną normą".

Radiologiškai grybai ir uogos centre tikrinami nemokamai.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder