Ne labdaros, o pagarbos

Nereikia gailėtis vaikų. Nereikia jiems glostyti galvelių. Netgi tiems, kuriuos nuskriaudė likimas.

Aišku, tie labdaros renginiai, kuriuose piliečiai aukoja penkis ar dešimt litų sergantiems ar beglobiams, yra gražūs ir jaudinantys. Bet naudos gauna daugiau tie, kurie aukoja, o ne tie, kuriems ta labdara skiriama. Ką bekalbėti apie tuos šou verslo ir politikos atstovus, kurie, organizuodami šiuos renginius, nepamiršta gražiai pozuoti fotografams.

Patiems vaikams daug labiau nei labdaros reikia tiesiog pagarbos. O tai kainuoja daug brangiau už pačius grandioziškiausius renginius. Nes pagarba augančiam žmogui reikalauja kurti visą sistemą, leidžiančią jam pačiam stotis ant kojų. Pagarba reikalauja įsiklausyti į tikruosius vaiko, kaip besiformuojančios asmenybės, poreikius, kuriuose bene svarbiausias - orumas ir savigarba.

Puikus pavyzdys - neįgalieji. Nepriklausomoje Lietuvoje jie pirmiausia pareikalavo kitokio požiūrio į save. Jie pareikalavo ne gailėtis jų, o gerbti juos. Tai yra - laikyti žmonėmis. Kurie, lygiai taip pat, kaip ir mes, sveikieji, trokšta galimybės kurti savo gyvenimą, o ne tik nuolankiai laukti labdaros ir pašalpų.

Todėl noriu pasidžiaugti vienu nedideliu renginiu, prasidėjusiu praėjusią savaitę. Tai LIONS klubų asociacijos - didžiausios tarptautinės paramą teikiančios organizacijos - inicijuotas seminaras Klaipėdos mokytojams, kuriuo Lietuvoje startuoja visame pasaulyje pripažinta programa LIONS - QUEST.

Kaip pedagogui tapti vyresniuoju mokinio draugu, kaip ugdyti dvasinį vaiko imunitetą, padedantį atsispirti agresijai, priklausomybės ligoms, bendravimo problemoms. Kaip į ugdymo procesą įtraukti tėvus, kaip padėti jiems susigaudyti besikeičiančiame paauglio pasaulyje. Trumpai tariant, kaip padėti mokyklai tapti tokiai, kuri skleistų ne tik žinias, bet ir gyvenimišką išmintį.

Aišku, tai tik lašas jūroje. Investicijos į būsimųjų piliečių ugdymą turėtų būti nepalyginamai didesnės.

Linas Slušnys, vaikų psichiatras