Per Vėlines kapinėse suraibuliuos žvakelių jūra - kaip pagarbos, vilties ženklas mus palikusiems. Bet tik keliose Lietuvos vietose sužibės liepsnelės tiems, kurie išėjo dar tik būdami pakeliui pas mus - negimusiems kūdikiams. Paklaidinti tarp diskusijų apie tai, kas ir nuo kada yra žmogus, jie net neturi teisės būti palaidoti.
Dažnai gyvybė užgęsta dar tik pradėjusi megztis - dėl persileidimo, aborto, nesėkmingo dirbtinio apvaisinimo metu.
Gydytojas, kunigas ir bioetikos mokslų daktaras Andrius Narbekovas Eltai sakė, jog pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus tik nuo 22 savaitės vaisių galima paimti ir palaidoti. Būtent nuo to laiko užsimezgusi gyvybė teisiškai pradedama vadinti žmogumi, tokiu metu žmogutis jau gali išgyventi pats ir be motinos.
"Visi vaikučiai, kurie žūna iki to laiko, yra vadinami medicininėmis atliekomis. Taigi jie patenka į kanalizaciją arba juos utilizuoja taip, kaip ir, pavyzdžiui, operacinę medžiagą. Nors, pavyzdžiui, jau 20 savaičių vaikui nieko netrūksta, kad jis galėtų būti vadinamas žmogumi. Jam širdelė pradeda plakti jau nuo 21 paros. Abortai daromi iki 12 savaičių, tokiu metu vaikučių kaulai, smegenys jau yra susiformavę, jis yra žmogus - tik mažas", - sakė A. Narbekovas.
Pasak bioetikos eksperto, Bažnyčios mokymo prasme, žmogus atsiranda nuo pradėjimo momento, nuo tada jis turi sielą. Bažnyčia mano, kad siela yra tai, kas gaivina kūną. Mokslas irgi sako, kad gyvybė užsimezga nuo pradėjimo momento.
"Bažnyčia sako, kad ir nekrikštyti vaikai turi išganymo viltį. Tokiems kūdikiams yra numatomos laidojimo mišios, už juos kalbamos specialios maldos", - paaiškino A. Narbekovas.
Pašnekovas tikino, kad šeimai, kai įvyksta persileidimas, net nekyla klausimas, ar čia yra vaikas, žmogus. "Buvo keletas atvejų, kai pas mane atėjo žmonės, kuriems įvyko persileidimas vos po kelių savaičių nuo gyvybės pradėjimo, ir jie tam vaikui jau buvo davę vardą, juo vadino. Jiems yra nepaprastai svarbu turėti tą vaikelį įasmenintą. Jei vaikas pateko su tomis vadinamosiomis medicininėmis atliekomis, žmonės neturi kapo, kur galėtų uždegti žvakelę, bet labai svarbu yra gedėti, taip pat ir moterims po aborto. Tai yra vienas iš būdų, galinčių padėti joms išsikapstyti", - sakė A. Narbekovas.
Pasak kunigo, Lietuvoje yra kelios vietos, įamžinančios tokių mažylių atminimą. Pirmasis kryžius negimusiems vaikams buvo pastatytas Jurbarko kapinėse, ant jo yra užrašyti žodžiai - "Negaliu atleisti sau, kad tave negimusį žudžiau". Telšiuose prie Šeimos centro stovi širdies formos paminklas negimusiems vaikams.
A. Narbekovo teigimu, paminklui vieta pasirinkta neatsitiktinai, seniau tame pastate buvo Ginekologijos klinika, kurioje buvo daromi abortai. Kryžių kalne yra kryžius negimusiesiems.
Sostinės Rasų kapinėse stūkso Angelų kalnelis, jame yra pašventintas paminklas negimusiems kūdikiams. Po tuo paminklu yra palaidotos vienos dienos aborto aukos iš vienos klinikos. Pasaulio gydytojų federacijos "Už žmogaus gyvybę" Lietuvos asociacijos atstovai Eltai sakė, kad prie šio paminklo nuolat randama žaislų, uždegtų žvakelių, manoma, kad jas palieka gedinčios savo pražudytų vaikų moterys.
A. Narbekovo teigimu, daug paminklų negimusiems kūdikiams yra ir Jungtinėse Valstijose, Japonijoje netgi yra šventyklų, į kurias susirenka moterys, patyrusios abortus, ir juos atliekantys gydytojai.
"Labai svarbu, kad žmonės aiškiai sau pasakytų, kas įvyko, kad tai buvo ne šiaip sau kokia procedūra, kad jie prarado kūdikį, ne anonimą, bet konkretų vaiką", - sakė A. Narbekovas.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą