Neįgaliųjų svajones gniuždo valdininkų abejingumas

Neįgaliųjų integracija


Savo būstuose įkalinti uostamiesčio neįgalieji nori dirbti, o ne likti išlaikytiniais. Klaipėdos miesto savivaldybė tikina, jog būsto pritaikymui neįgaliems žmonėms trūksta lėšų, tačiau kitų miestų pavyzdžiai verčia tuo abejoti.




Norėtų studijuoti


Rumpiškės gatvės gyventoja 41-erių metų Loreta Lubytė invalido vežimėlyje sėdi nuo 1993 metų. Moteriai netrūksta humoro jausmo, gyvenimo džiaugsmo ir noro padėti kitiems. Deja, šiandien mėgautis gyvenimo malonumais, lankyti savo likimo draugus bei su jais bendrauti trukdo keletas laiptelių.


Specialiai pirmame aukšte prieš daugelį metų butą įsigijusiai L. Lubytei jau seniai žadama, jog vieną dieną bus įrengtas liftas arba pandusas, leisiantis jai nevaržomai išvažiuoti į gatvę kada tik panorėjus.


Šiandien norėdama išvykti iš namų moteris turi prašyti draugų, kaimynų pagalbos. Taip problema tampa elementarus noras išvažiuoti apsipirkti į parduotuvę, lankyti neįgaliųjų šokių kolektyvo užsiėmimus, o vakarinis pasivažinėjimas po lauką - pernelyg didele prabanga. Kas vakarą prašyti pažįstamų, kad nuvežtų laiptais ir vėl pakeltų atgal moteris nedrįsta.


Aukštąjį išsilavinimą turinti L. Lubytė svajoja apie naujas studijas ar galimybę įsidarbinti. "Aš mieliau dirbčiau nei būčiau valstybės išlaikytine, įkalinta namuose",- sako ji.


Deja, uostamiesčio savivaldybė prieš trejus metus ją, kaip ir keletą kitų neįgaliųjų, "integravo" į balkoną, bet ne į visuomenę. Taip, anot pašnekovės, juokauja uostamiesčio neįgalieji.


Šie žmonės dėkingi už balkonų, kambarių durų praplatinimą, leidžiantį netrukdomai judėti butuose, tačiau galimybė išvažiuoti į lauką jiems daug svarbesnė.


Dirbtų ir augintų šunį


Prieš dešimt metų po avarijos į vežimėlį patekusi 28 metų Liudmila Lavrenova pasakojo, kad prieš dvejus metus jos šeima specialiai pakeitė butą. Iš penkto aukšto šeima persikėlė į butą pirmame aukšte, tikėdamasi Savivaldybės paramos įrengiant liftą ar pandusą.


"Nuo to laiko prašau atsakingų pareigūnų padėti man tapti laisva, tačiau išgirstu vieną ir tą patį atsakymą: "Nėra pinigų". Norisi jais tikėti, tačiau kai pabendrauji su kitų miestų neįgaliaisiais, suima pyktis. Bendraujant internetu susidaro įspūdis, kad liftai įrengiami visuose miestuose: tiek didmiesčiuose, tiek atokesniuose miesteliuose, bet ne Klaipėdoje",- pasakojo L. Lavrenova.


Apie liftą svajojanti mergina sako, jog dabar į kiemą ji neišvažiuoja po mėnesį ir net ilgesnį laiką. Tenka atsisakyti svajonės studijuoti ar dirbti, net turėtą automobilį teko parduoti.


"Po truputi ieškausi darbo, bet žinau, jog negalėsiu dirbti ten, kur turėčiau į darbą važinėti kasdien. Labai mėgstu bendrauti, bet nusimenu, kai esu pakviečiama į svečius. Norėčiau turėti šunį, tačiau negalėdama išvažiuoti iš namų negaliu rūpesčio gyvūnu užkrauti pagyvenusiems tėvams",- atviravo mergina.


Imtųsi verslo


Prieš dvejus metus svajodamas apie galimybę išvažiuoti iš namų kada tik panorės persikėlė ir Rambyno gatvės gyventojas Ramūnas Lingys. Prieš septynerius metus į avariją patekęs 32 metų vyras šiais metais į lauką buvo išvažiavęs tik kartą.


Iki avarijos nuosavą tarptautinių pervežimų bendrovę turėjęs R. Lingys verslo turėjo atsisakyti, nes yra įkalintas bute. Vyras daug laiko skiria naujausioms kompiuterinėms technologijoms bei laisvalaikiu namuose pažįstamiems taiso kompiuterius. Jei bute būtų įrengtas liftas ar pandusas, vaikinas seniai būtų pradėjęs dirbti.


"Įsigyčiau automobilį, o žinių, kad galėčiau prižiūrėti kokios nors bendrovės kompiuterinę techniką, pakaktų. Manau, jog galėčiau net atkurti savo verslą, tačiau dabar didžiausia mano problema yra ne negalia, o 8 laiptinės ir 6 lauko laiptai",- sako R. Lingys.


Dabar net norėdamas apsilankyti neįgaliųjų renginiuose vyras turi prašyti draugų pagalbos. Gerai, jei jie vyksta vakare, sulaukti galinčių padėti nusileisti laiptais pagalbos darbo valandomis ypač sunku.


"Laisve mėgaujuosi tik vasarą - tada su mama gyvename sode, tad į lauką galiu važinėti kada noriu",- juokauja pašnekovas.


Liftų kainomis internete domėjęsis vyras sako, kad bendrovės už juos prašo apie 15 tūkst. litų. Kaina priklausanti nuo to, koks tavo balkono aukštis nuo žemės. Anot jo, esanti galimybė liftą susikonstruoti pačiam. Detalės atsieitų vos tūkstantį, tačiau nežinia kur rasti patikimą meistrą.


Geri darbai - lėti


Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė sako, jog valstybė iki šiol nebuvo reglamentavusi paramos, leidžiančios savivaldybėms skirti lėšų liftų ar pandusų neįgaliesiems įrengimui. Tačiau šiemet Vyriausybė planuoja per Aplinkos apsaugos ministeriją skirti lėšų minėtai problemai spręsti.


"Jei viskas vyks taip, kaip planuojama, miesto Savivaldybė keltuvams skirs 50 tūkst. litų. Vienas keltuvas kainuoja apie 20 tūkst. litų. Tai nebus didelė suma, bet gerą darbą galima pradėti ir nuo mažų pinigų. Stengsimės atidžiai įvertinti, kam pirmiau įrengti keltuvus, kas gali luktelėti. Šiuo metu keltuvų laukia 10 žmonių", - sakė A. Liesytė.


Iki šiol lėšų liftams ir pandusams parašiusios projektus galėjo laimėti nevyriausybinės organizacijos. Anot vedėjos, uostamiesčio neįgaliuosius vienijančios organizacijos negali pasigirti gerais rezultatais rašant projektus, tad lėšų joms gauti nesiseka. Tiesa, prieš dvejus metus kai kuriems neįgaliesiems buvę pritaikyti vonios ar tualeto kambariai.


Atsainus požiūris?


Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pirmininkė Nijolė Milkevičienė stebisi uostamiesčio Socialinės paramos skyriaus darbuotojų ir Socialinių reikalų komiteto narių atsainiu požiūriu į jiems patikėtas pareigas.


Anot moters, mūsų mieste vis dar neskirta lėšų liftams ar pandusams įrengti, tad asociacija nusižengdama galiojančioms taisyklėms praėjusiais metais skyrė keliasdešimt tūkstančių savo iniciatyva.


Tuo tarpu kituose didžiausiuose šalies miestuose ši problema pamažu sprendžiama. Kaip ypač gerai besitvarkantis miestas minimi Telšiai. Praėjusiais metais čia nebeliko nė vieno namuose izoliuoto žmogaus. Visiems neįgaliesiems, kurie norėjo, Socialinės paramos skyriaus darbuotojų iniciatyva buvo įrengti liftai ar pandusai.


"Nė vieno miesto valdžia taip atsainiai nežiūri į neįgaliųjų poreikius kaip jūsiškė. Savivaldybės darbuotojai turi ne "atmušinėti" neįgaliųjų priekaištus, o priešingai - stengtis juos patenkinti. Socialinės paramos skyriuje turi būti suregistruoti neįgaliųjų aplinkos pritaikymo prašymai bei pamažu stengiamasi juos patenkinti",- sakė N. Milkevičienė.


Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos Klaipėdos apskrities skyriaus tarybos pirmininkė Nijolė Šilauskienė pasakojo, kad gražių pažadų įrengti uostamiesčio neįgaliesiems liftus ir pandusus negailima jau ne vienerius metus. Prieš porą metų dauguma neįgaliųjų net specialiai keitė kituose aukštuose buvusius butus į esančius pirmame aukšte. Tačiau pažadas nebuvo įvykdytas.


"Dauguma uostamiesčio neįgaliųjų gyvena pirmame aukšte bei laukia liftų. Vienas liftas kainuotų apie 20 tūkst.litų. Jį pagamintų ir įrengtų bendrovės "Puntukas" ar "Klaipėdos liftai", tačiau mes neturime pinigų. Visoje Lietuvoje sėkmingai veikia tokia programa: jei neįgalusis sugeba rasti pusę šios sumos, antrąją dalį skiria Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija. Kituose miestuose, kaip Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, šią puselę sėkmingai skiria miestų savivaldybės, tačiau Klaipėdoje viskas kitaip...", - sakė N. Šilauskienė.


Prieš trejus metus Klaipėdos miesto savivaldybė buvo skyrusi neįgaliųjų būsto pritaikymui 9 tūkst. litų. Ši nedidelė suma buvo panaudota vonios kambarių, tualetų pritaikymui neįgaliesiems. Tačiau, anot N. Šilauskienės, per pastaruosius dvejus metus visos neįgaliųjų paraiškos prašant padėti pritaikyti neįgaliųjų būstus buvo atmestos.


Stebėdami tokią varganą situaciją praėjusiais metais uostamiesčio neįgaliesiems lėšų skyrė asociacijos atstovai. Už gautus 20 tūkst. litų pagerinta dviejų neįgalių merginų buitis.


Kaunietis Gediminas "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad laikinojoje sostinėje neįgaliesiems gyventi nelengva. Prieš trejus metus į invalido vežimėlį atsisėdęs vaikinas sakė, jog lifto įrengimo bei durų praplatinimo laukęs metus. Gerai, kad jis negyvena Klaipėdoje...


Žaneta SKERSYTĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder