Kol statybos brigada maišo dažus ir rikiuoja grąžtus, įstaigos vyriausiasis gydytojas dr. Jonas Sąlyga dėlioja naują įstaigos viziją ir draugėn buria medikų bei meno bendruomenę.
Didžiųjų metų švenčių išvakarėse Klaipėdos miesto poliklinikoje surengta jau tradicija tapusi advento popietė „Gerumo keliu“, kurioje uostamiesčio menininkai poliklinikai padovanojo per 30 įvairių meno kūrinių.
Visa tai – dėl bendro tikslo: papuošti netrukus atsinaujinsiančias gydymo įstaigos sienas.
Po remonto sienos sušils
Kad menas gydo ir šildo, J.Sąlyga įsitikino dar prieš tris dešimtis metų. Pacientų labui suburti meno bendruomenę jis ėmėsi vadovaudamas vienai didžiųjų uostamiesčio ligoninių.
Tuomet kasmetinė akcija „Ant gerumo sparnų“ ligoninės pacientams leido grožėtis tikru meno lobynu. Graži iniciatyva kartu su J.Sąlyga keliauja toliau.
Šiais metais Klaipėdos menininkai su naujai atgimusia akcija „Gerumo keliu“ Klaipėdos miesto poliklinikai padovanojo per 30 įvairių meno kūrinių.
Uostamiesčio menininkų palaikomą akciją šįkart pagerbė ir Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Dėkodamas meno bendruomenei už prasmingas dovanas miesto gyventojams, o gydymo įstaigos komandai – už metų darbus, meras linkėjo kantrybės per ateinančius porą metų, kai prasidės ilgai laukta pastato modernizacija.
„Atvykome jūsų ne tik pasveikinti, bet ir, ko gero, paskutinį kartą pamatyti šias sienas, kurios pasikeis neatpažįstamai. Ši gydymo įstaiga jau seniai buvo nusipelniusi atrodyti kitaip.
Tikiu, kad po poros metų čia jausitės gerokai jaukiau nei šiandien. Projektas yra, pinigų yra, lieka tik atlikti darbus“, – šypsojosi A.Vaitkus, linkėdamas gražių švenčių ir sėkmingų ateinančių metų.
Dėl bendro tikslo susibūrusią medikų ir meno bendruomenę pasveikinti atvyko ir Klaipėdos dekanato dekanas bei Marijos Taikos karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas.
Dvasininkas priminė apie pačią gražiausią dovaną – stabtelėti ir atsigręžti į save.
„Nepamirškite padovanoti dovaną ir sau – skirti laiko. Laiko, kuris gali praturtinti, sustiprinti, įkvėpti vilties ir leisti Dievui ateiti į mūsų širdis“, – jautriai kalbėjo klebonas.
„Prašyti visada yra sunku, o duodamas patiri laimę, – įsitikinusi Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Birutė Skaisgirienė. – Mano tėvelis visada aukodavo kiekvienam – nuo katinų iki maltiečių, sakydamas, kad tai – didžiausia prasmė. Dalintis visada yra nuostabu. Tai – ir dovana sau. Gerumas visada sugrįžta.“
Menininkai dovanojo ir naujutėlius savo darbus, ir saugotus bei mylėtus dešimtmečiais. Kai kurie paveikslai atkeliavo net iš Švedijos.
„Ne vieta akvarelėms gulėti stalčiuje, tad įrėminau tėvelio tapytą ąžuolą. Lai tai būna palinkėjimas, kad būtumėte stiprūs ir atsilaikytumėte prieš visus vėjus“, – poliklinikai tėvelio darbą dovanodama kalbėjo B.Skaisgirienė.
„Linkime, kad poliklinika gyventų savo aukso amžių“, – dovanodamas paveikslą gydymo įstaigai linkėjo šeimyninis duetas Zita ir Romualdas Inčirauskai.
Menininkė Rasa Užpelkytė paveikslų diptiką poliklinikai parinko galvodama apie pacientus, kuriems reikėtų relaksacijos ir nusiraminimo.
„Nieko nėra kilniau už šias tradicijas. Džiaugiuosi, kad paveikslai, kaboję galerijoje, išvys dienos šviesą. Papuoštos gydymo įstaigos sienos paguodžia, nuramina.
Kadangi čia ateiname ne su džiaugsmu, menas tampa atsvara“, – sako menininkė.
„Natiurmortas su citrina“ – kasdieniai paprasti dalykai. Spalvos tiesiog nuramina sielą ir suteikia tikėjimo“, – pristatydama kitą darbą sakė R.Užpelkytė.
Tapytojas Antanas Garijonas poliklinikai padovanojo „Du mėnulius“, o Virgilijus Augustinas Burba medikams dėkojo už gyvybių saugojimą tad iš savo lobyno parinko paveikslą „Išgelbėtas miestelis“.
Tapytoja Virginija Urbonavičienė įsitikinusi, jog tokiose dovanojimo akcijoje laimi visi – tiek gydymo įstaigos komanda, tiek pacientai, tiek patys menininkai.
„Sykį vykdama pakeliui į operaciją užmečiau akį į ant sienos kabantį paveikslą ir šis kaipmat mane nuramino – tai buvo it ženklas, jog viskas bus gerai“, – pasakojo ji.
Klaipėdos miesto poliklinikos vadovas J.Sąlyga menininkams dėkojo už jų gerą valią. „Mūsų poliklinika dar nematė tokio kiekio meno kūrinių“, – teigė vadovas, įsitikinęs, kad po kapitalinio įstaigos remonto nuogos sienos sušils, o pacientai turės galimybę gauti peno širdžiai ir akims.
Kad meno kūriniai gydymo įstaigoje mažina stresą, įtampą bei gerina savijautą, įsitikinusi ir medikų bendruomenė.
Vyriausioji slaugos administratorė Loreta Urniežienė sako, jog medikams darbo aplinka ypač svarbi, tad po remonto darbų veidą pakeisianti poliklinika įkvėps dar labiau. Ypač, kai modernias erdves šildys meno kūriniai.
„Bus jauku ir gražu. Graži aplinka traukia. Neabejoju, kad su atnaujinimu pritrauksime ir daug naujų pacientų. Džiaugiuosi būsimomis permainomis“, – teigė L.Urniežienė.
Šventinę popietę vainikavo tapytojo Edvardo Malinausko muzikinis pasveikinimas, malonus bendruomenės pasibuvimas prie puodelio arbatos.
Tikslas – visą paslaugų spektrą siūlantis sveikatos centras
2026-ųjų metų pradžioje prasidėsiančio kapitalinio įstaigos remonto darbų programoje – atnaujinimas nuo A iki Z.
Nuo 1979 metų gydymo įstaiga rimčiau neremontuota, tik prieš dvidešimt penkerius metus pakeisti plastikiniai langai.
Taigi, kaip patikina miesto meras, pokyčių Klaipėdos miesto poliklinikoje startas jau čia pat. Pastato modernizacijai gautas statybos leidimas.
Laikui imlūs projektavimo darbai taip pat baigti, rengiamasi skelbti konkursą rangovui parinkti. Tad atnaujinimo darbai bus pradėti netrukus.
„Daugiau nei keturiasdešimt metų čia nevyko jokie didesni remontai, todėl šis žingsnis yra be galo svarbus.
Atnaujintos ir perplanuotos erdvės sudarys galimybes teikti dar daugiau kiekvienam klaipėdiečiui reikalingų paslaugų, pasiūlyti šiuolaikiškas ir patogias darbo sąlygas medikams, jaukią aplinką pacientams.
Bus atnaujinta ir apšiltinta pastato išorė, visiškai pertvarkytas vidinis išplanavimas, pakeistos inžinerinės sistemos, praplėsta automobilių stovėjimo aikštelė.
Po modernizacijos planuojama didinti šeimos medicinos ir gydytojų konsultantų komandų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų skaičių, teikti dienos stacionaro bei dienos chirurgijos paslaugas, plėsti Fizinės medicinos ir reabilitacijos, Radiologijos skyrių ir laboratorijos paslaugas“, – apie pacientams kuriamą gerovę gydymo įstaigoje pasakojo A.Vaitkus.
„Šių pokyčių tikslas – sukurti stiprų, visą paslaugų spektrą siūlantį sveikatos centrą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad miesto sveikatos priežiūros centrai bus sukelti po vienu stogu.
Neigiamai vertinu sveikatos paslaugų koncentraciją po vienu stogu. Tai didina ne paslaugų prieinamumą, o rizikuojama prarasti konkurenciją bei gydymo įstaigų unikalumą.
Vienos įstaigų dominavimas yra tolygus grėsmei prarasti paslaugų kokybę bei įvairovę. Klaipėdos krašto žmonės dažnai indikuoja problemą laiku pakliūti pas medikus bei eiles, kurios kelia grėsmę sveikatai, neretu atveju ir gyvybei. Todėl siekiame stiprinti visas savivaldybės pavaldumo gydymo įstaigas“, – akcentavo meras.
Pasiruošę planui B
Nors didžiuliai poliklinikos infrastruktūros pokyčiai numatomi, kaip tikina įstaigos vadovas ir patvirtina miesto meras, – pagal planą, J.Sąlyga neatmeta galimo būsimo statybų triukšmo, kurį kels remonto darbai. Mat įstaiga juos įsipareigojo atlikti veikiančioje poliklinikoje, tad tai taps nemenku iššūkiu.
Kaip aiškina vyriausiasis gydytojas, vadovybė kartu su savivaldybe šiuo metu ruošia planą B: ieško atsarginių patalpų:
„Nors prognozuojame sklandų darbą ir tikimės, jog niekur keltis nereikės, vis dėlto turime pagalvoti ir apie tai, kad, vykstant remontui, bus gręžiama, pjaunama, ardomos gelžbetoninės grindys...
Jaudinamės, kad pernelyg didelis triukšmas gali trikdyti medikų, kurie poliklinikoje praleidžia ilgas darbo valandas, darbą.
Pacientai gi tėra svečiai – užtrunka pas mus pusvalandį. Be to, gali atsitikti ir kitų nenumatytų aplinkybių.“
„Nors darbų prognozės geros, trečioje darbų vystymo programoje turime kalbėti ir apie blogiausią scenarijų. Nenorime gąsdinti darbuotojų ir pacientų, tačiau ruošti rezervines patalpas – privalomas apdairumas.
Jei darbuotojai bus išvarginti triukšmo, imtis priemonių tuomet laiko nebus. Tam turime pasiruošti iš anksto“, – atvirai kalba J.Sąlyga.
Kaip aiškina vadovas, tam tikslui gydymo įstaiga greta poliklinikos svarsto įrengti modulines mobilias patalpas. Pastarosios pritaikytos komfortabiliam darbui su pacientais, yra įrengtas vandentiekis, sanitariniai mazgai, tiekiama šiluma ir kitos reikiamos komunikacijos.
„Manau, kad keltis į nutolusias nuo poliklinikos kitas patalpas būtų netikslinga, nes veikti kitu adresu yra didelis nepatogumas.
Visų pirma tai sukeltų problemų pacientams, kurie pripratę prie vietos, taigi dabar tektų aiškintis ir klaidžioti, ieškant gydymo įstaigos kitame miesto gale.
Didžioji dalis mūsų pacientų – garbaus amžiaus, tad jiems keisti vietą būtų keblu. Nepatogumų kiltų ir perkeliant gydymo įstaigos darbo barą – laboratoriją, rentgeną, kitą diagnostikos įrangą...
Manau, kad modulinės patalpos greta poliklinikos – optimaliausias variantas. Juk greta laboratorija, diagnostika, rentgenas, ultragarsiniai aparatai...“ – pasakoja J.Sąlyga.
Kaip tikina pašnekovas, esant reikalui, gali tekti laikinai keltis į modulines patalpas, tam būtų jau pasiruošta.
Naudodamasis proga, J.Sąlyga akcentuoja, kad galbūt laikinai keltis į kitas patalpas tektų tik trečiame rekonstrukcijos etape.
„Rekonstrukcijos etapus planavome itin kruopščiai dėl to, kad galėtume išvengti šio nenumatyto scenarijaus, tad tikimės, jog rezervinės patalpos pagal paskirtį liks nepanaudotos“, – sukryžiavęs pirštus laiko vadovas, su maloniu jauduliu laukdamas vasarą prasidėsiančių darbų, kurie, kaip planuojama, truks iki pusantrų metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą